Kultūra

2021.02.05 17:03

In memoriam Jūratė Baranova: ryškiausia gyvenimo filosofijos kūrėja

LRT.lt2021.02.05 17:03

Pasalūnė mirtis ketvirtadienį, 2021 m. vasario 4 d. iš Vilniaus universiteto bendruomenės išplėšė Filosofijos fakulteto Filosofijos instituto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros profesorę, humanitarinių mokslų daktarę (HP) Jūratę Baranovą (gim. Patkauskaitę), rašoma VU pranešime žiniasklaidai.

Jūratė gimė 1955.12.15 Biržuose – krašte, kurį mėgo ir su kuriuo palaikė glaudžius ryšius, dalyvaudama Biržuose vykstančio Tarptautinio šiuolaikinės literatūros forumo „Šiaurės vasara“ renginiuose. Tarp giminių – žymus tarpukario ir emigracijos JAV valstiečių liaudininkų partijos politinis veikėjas, paskutinis Pirmosios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Juozas Audėnas, kurio atminčiai pagerbti Jūratė pasirinko literatūrinį Anos Audickos slapyvardį.

Nors į VU Filosofijos fakulteto bendruomenę velionė įsijungė tik 2017 m., ateidama iš Lietuvos edukologijos universiteto, visas jos mokslinis ir kūrybinis gyvenimas glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu. 1972 m. įstojusi studijuoti psichologijos, ji kaip viena iš filosofijos specializacijos, tuo metu veikusios psichologijos specialybėje, legendinės pirmosios laidos absolventų 1978 m. baigė filosofijos studijas.

Filosofijos doktorantūros studijas (ligi šiol kitu pavadinimu tebeveikiančioje Filosofijos istorijos ir logikos katedroje) vainikavo 1986.02.18 apginta filosofijos daktaro disertacija „Pragmatistinė Williamo James`o tiesos koncepcija“ (mokslinis vadovas – prof. Romanas Plečkaitis). VU Filosofijos fakultete 2007.10.28 Jūratė atliko habilitacijos procedūrą (komisijos pirmininkas – prof. Arvydas Šliogeris), jos pagrindu tapdama pirmąja Lietuvoje moterimi filosofe, gavusia profesorės mokslinį vardą.

Viena Jūratės disertacijos tezių skelbė, kad W. Jameso pragmatizmas – tai amerikietiška gyvenimo filosofijos versija. Žymiausio vokiečių gyvenimo filosofijos atstovo kūrybai skirta jos monografija „Nietzsche ir postmodernizmas“ (2007). Pati J. Baranova buvo ryškiausia ir autentiškiausia gyvenimo filosofijos kūrėja ir reiškėja atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje.

Gyvenimo filosofija – tai ne vien filosofinė etika, kuri buvo pagrindinė velionės akademinių interesų sritis. Jai skirta ir „habilitacinė“ Jūratės monografija „I. Kantas ir XX a. moralės filosofija“ (2004), 2015 m. išleista antru, pataisytu ir papildytu leidimu. Gyvenimo filosofija siekia taip pat reflektuoti ir interpretuoti žmogiškojo gyvenimo išraiškas mene, o taip pat tą gyvenimą skaidrinti ir keisti per pačios filosofijos angažavimą jaunosios kartos ugdymui.

Todėl velionė paliko ryškų pėdsaką ne vien Lietuvos filosofijoje, bet ir platesniame Lietuvos intelektualinės ir žodžio bei vaizdo meno kultūros lauke: kaip eseistė („Meditacijos: tekstai ir vaizdai“ (2005), „Baimė nuskęsti“ (2014)), literatūros istorikė („Jurgos Ivanauskaitės fenomenas: tarp siurrealizmo ir egzistencializmo“ (2014), meno kritikė, „Kultūros baruose“, „Metuose“, „Literatūroje ir mene“ bei masinės informacijos priemonėse svariai ir taikliai aptardavusi (taip pat ir jau minėtu Anos Audickos slapyvardžiu) naujus Lietuvos ir pasaulinės literatūros ir kitų meno sričių reiškinius.

Teorinei meno ir gyvenimo santykių refleksijai bei filosofinei iškilių menininkų kūrybos interpretacijai skirtos jos monografijos ir studijos „Filosofija ir literatūra“ (2004), „Between visual and literary creation: Tarkovsky and Ivanauskaitė“ (2015), „Rhythm and refrain: in between philosophy and arts“ (su Laura Junutyte ir Lilija Duoblienė) „Rhythm and refrain: in between philosophy and arts“ (2016).

Metai iš metų filosofijos studijų programos Lietuvoje pritraukia daug pačių geriausių abiturientų. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė: filosofijos indėlis į Lietuvos jaunosios kartos ugdymą daug svaresnis. Jį lemia Jūratės ir jos suburtos bendraminčių filosofų, edukologų ir mokytojų grupės nuoseklus darbas filosofijos didaktikos baruose. Šio darbo vaisius – ne tik gera dešimtis vidurinėms mokykloms skirtų vadovėlių, metodinių ir kitų mokymo priemonių. Keli iš jų apdovanoti Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos vadovėlių konkurso premijomis. Daug laiko ir pastangų ji kasmet skirdavo respublikinių moksleivių filosofijos olimpiadų organizavimui. Šį darbą apvainikavo tarptautinės 2014 m. filosofijos olimpiados surengimas Lietuvoje.

J. Baranovos filosofijos didaktikos darbų ciklo dalis yra metodinės priemonės ir vadovėliai aukštosioms mokykloms, iš kurių pats svarbiausias yra „Istorijos filosofija“ (2000). Dėstyti filosofiją ji mokėjo ir mėgo, o studentai savo dėstytojai atsakydavo tuo pačiu. Paskutiniais metais buvo įsisukusi į projektų sūkurį, irdamasi vis toliau į tarptautinius vandenis, kuriuose ir taip jau labai užtikrinta jautėsi.

Drauge su Lilija Duobliene 2020 m. išleido novatorišką metodinę priemonę „Filosofija vaikams ir multimodalus ugdymas“. Monografija „Multimodal Education: Philosophy and Practice“, parašyta su ta pačia bendraautore, išeis jau po mirties (leidžia The Council for Research in Values and Philosophy, Washington, JAV).

Jūratės darbai visiems laikams liks Lietuvos kultūros istorijos puslapiuose, o šviesi atmintis – buvusių studentų, kolegų, bendraautorių, bičiulių, draugų, artimųjų širdyse.

Teksto autorius – prof. Zenonas Norkus.