Kultūra

2021.02.05 11:58

LRT KLASIKOS „Operos vakare“ – Mahatma`os Gandhi gyvenimas

LRT.lt2021.02.05 11:58

Šeštadienio vakarą, vasario 6 d., 18.10 val., nusikelkime į Niujorko „Metropolitan Operą“, kurios scenoje nuskambės šio Indijos išsilaisvinimo herojaus filosofija operoje „Satyagraha“. Prieš 40 metų sukurta ir 2011 m. įrašyta opera atveria duris į vieno populiariausių kompozitorių, amerikiečių minimalizmo guru – Philipo Glasso pasaulį.

P. Glassas – keletą sykių viešėjęs ir Lietuvoje, kartu su kitais Manheteno minimalistais praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje įvykdė muzikos kalbos perversmą: po sudėtingos, sofistikuotos avangardo muzikos apogėjaus, pateikė naują skambesį, naują muzikos filosofiją.

Minimalizmas minimaliomis priemonėmis ir nuolatiniu jų kartojimu grįstas muzikos komponavimo principas, turi įtraukiančių, net hipnotizuojančių savybių. Amerikietiškasis minimalizmas padarė milžinišką įtaką tolesnei naujosios muzikos plėtotei. Jo įtaka jaučiama ir šioje Atlanto pusėje – Broniaus Kutavičiaus oratorijos ir estų žvaigždės Arvo Pärto kūryba dažnai apibrėžiama kaip baltiškasis minimalizmas.

Šis kompozitorius sukūrė per 20 operų, medijų operų ir kitokių operos žanrui priskirtinų opusų, iš kurių patys žymiausi – „Achnatenas“, „Einšteinas pliaže“, „Galilėjus“, „Kepleris“, „Fotografas“. „Satyagraha“ įkvėpta Ph.Glasso jaunystės kelionių po Indiją, pažintimi su Tibeto vienuoliais ir budizmo filosofija.

Operoje vaizduojama kaip jaunystėje, dar 19 a. pabaigoje Gandhi išvyko į Pietų Afriką dirbti teisės konsultantu indų firmoje. Susidūręs su skaudžia rasine indų imigrantų diskriminacija, jis pradėjo kovą už savo tautiečių teises ir greitai tapo žinomu politiku. Tuomet jis ir suformulavo savo nesmurtinio pasipriešinimo teoriją. „Satyagraha“ pažodžiui reiškia „tiesos jėga“ arba „pasišventimas tiesai“.

Gandhi Afrikoje išbuvo beveik 20 metų, grįžo į Indiją Pirmojo pasaulinio karo pradžioje. Operoje koncentruojamasi būtent į afrikietiškąjį jo gyvenimo etapą. Libreto autorė – amerikiečių dramaturgė Constance DeJong, kurią ir išgarsino šis darbas. Libretas parašytas sanskrito kalba. Jame panaudota Bhagavadgyta – vienas svarbiausių hinduizmo šventųjų tekstų, kuriame nupasakojami Krišnos ir princo Ardžunos filosofiniai pokalbiai prieš Kurukšetros mūšį. Mahatma`ai Gandhi Bhagavadgyta buvo ypatingai svarbi ir brangintina. Taigi, libreto šventasis tekstas perteikia ne tai kas vyksta scenoje, o tų įvykių dvasią.

Philipas Glassas sykį yra sakęs, kad jam rūpi iš naujo subalansuoti operos elementus; tekstą, veiksmą, muziką ir vaizdą. Kai mes panyrame į jo kuriamas garsines erdves su tais įtraukiais, nesudėtingais motyvais, jie beveik nejučiomis konstruoja operos filosofinį pamatą ir dramaturgiją: mažyčiai motyvais jungiasi vieni su kitais, sudarydami vis didesnes struktūras. Dažniausiai jie kinta labai pamažu, kol palaipsniui įgyja visiškai naują pavidalą. Tas lėtas kaitos procesas mus veika psichofiziškai arba, paprasčiau kalbant, užburiančiai.

Operos trys veiksmai yra dedikuoti istorinėms asmenybėms, kurie čia pasirodo tarsi įvykių liudininkai. Tai rusų rašytojas Levas Tolstojus, bengalų poetas Rabindranatas Tagore ir Amerikos juodaodžių teisių gynėjas Martinas Lutheris Kingas.

Šiame Niujorko „Metropolitan Opera“ spektaklyje (LRT KLASIKA, šeštadienį, vasario 6 d., 18.10 val.) Gandžio vaidmenį atlieka tenoras Richardas Croftas, Princo Ardžuno – tenoras Bradley Garvinas, Krišnos – baritonas Richardas Bernsteinas, Gandžio žmonos – sopranas Maria Zifchak, diriguoja Dante Anzolini. „Operos vakaro“ autorė ir vedėja Jūratė Katinaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.