Kultūra

2021.02.01 10:21

Stonys apie išėjusį legendinį operatorių Joną Gricių: tokio energijos pliūpsnio mirtis negali užgesinti

kolega: „Kai tokie žmonės išeina, pasaulyje iškart tampa šalčiau“; papildyta 12.30
Mindaugas Klusas, Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.02.01 10:21

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį mirė lietuvių kino operatorius Jonas Gricius. Šį faktą LRT.lt patvirtino J. Griciaus sūnus TV režisierius Augustinas Gricius.

2014 m. J. Gricius įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už Lietuvos kino poetikos pagrindų sukūrimą, aukščiausią vizualinę kino kultūrą ir už profesinę sąžinę.

Tomaševičius: laikau jį savo Mokytoju

Velionio kolega Nacionalinės premijos laureatas Jonas Vitoldas Tomaševičius LRT.lt sako laikantis J. Gricių savo Mokytoju. „Jis visada buvo šalia manęs, globojo“, – sako legendinis Lietuvos kino operatorius. Mokytoju J. Gricius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, buvo ir visai plejadai garsių kino operatorių.

Dokumentinis filmas „Jono Griciaus monologai“

J. V. Tomaševičius prisimena, kaip teko filmuoti savo pirmą filmą – „Posūkį“ – ir reikėjo suvaldyti gausią masinę sceną. „Nuo didelio krano mėginu tai daryti, staiga atsisuku – už kokių penkiasdešimt metrų stovi Jonas su bičiuliais. Atėjo, nes žinojo, kad man nelengva, jaudinuosi, nes niekada dar masinės scenos filmuoti neteko“, – pasakoja jis.

Legendos. Jonas Gricius

Gavęs pasiūlymą dirbti „Posūkyje“, sako net kiek išsigandęs. „Nulėkiau pas Joną pasitarti. Jis man sakė: „Ką tu sau galvoji?! Kito karto gali ir nebūti. Imkis ir filmuok, neprapulsi, susitvarkysi.“ Ne vieną kartą Jonas mane užstojo, padėjo, patarė“, – prisimena pašnekovas. Tokių ir panašių epizodų, susijusių su legendiniu operatoriumi J. Griciumi, bendravardžiui nutiko daugybė.

Anot J. V. Tomaševičiaus, jo kolega visada mielai patardavo, nebuvo kategoriškas. Apskritai, pasak pašnekovo, visi Griciai – Laima, Algis, Kąstis, Jonas, Gustis – nuostabūs žmonės, turėję lengvo humoro jausmą, dirbę dėl Lietuvos. „Kai tokie žmonės išeina, pasaulyje iškart tampa šalčiau“, – teigia jis.

Stonys: lietuviško kino ženklas

Anot kino dokumentininko Audriaus Stonio, milžiniška J. Griciaus asmenybė padarė įtaką visam lietuviškam kinui. „Turbūt nėra nė vieno Lietuvoje kuriančio režisieriaus ar operatoriaus, kurio tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų palietęs J. Griciaus talentas. Jo filmus žiūrėjome, iš jų mokėmės, sėmėmės kino poezijos, apskritai – paties kino supratimo“, – LRT.lt teigia režisierius.

Jam nusišypsojo laimė su J. Griciumi sukurti vieną bendrą filmą – „Antigravitacija“ (1995). „Regis, Jonui, tada jau garbaus amžiaus, tai buvo vienas paskutiniųjų filmų. Niekada nefilmavęs dokumentinio kino J. Gricius atsiskleidė kaip labai drąsus žmogus, galintis mestis į tokias kūrybines avantiūras. Juk vaidybinis ir dokumentinis kinas skiriasi.

Mačiau, kaip jo kameroje iš paprasto buitinio vaizdo stebuklingu būdu randasi vizualinė kino poezija. Visada būdavau šalia, matydavau neišsiskiriantį pilką kaimo žiemos vaizdą. Ir staiga, išryškinus medžiagą, atsirasdavo stebuklingas, spindintis, daugiaprasmis, daugiasluoksnis vaizdas. Tai daugiau nei kompozicija ar kadro judesys... Iki šiol man nesuprantama, kaip J. Gricius sugebėdavo paprastą trimatį vaizdą paversti daugiamačiu, giluminiu, niekuo neypatingoje realybėje atskleisti metafizinį dėmenį. Tai – jo išskirtinis bruožas, lietuviško kino ženklas“, – kalba A. Stonys.

Anot jo, J. Griciaus kūrybos impulsas buvo toks galingas, stiprus, kad perėjo per keletą kino operatorių kartų. „Jo kūrybos principai gyvuoja auklėtinių darbuose. Nežinau, ar kada bepasibaigs. Tai buvo tokio masto ir kūrybinės energijos pliūpsnis, kurio mirtis negali užgesinti“, – pabrėžia A. Stonys.

Oginskaitė: neprilygstamas pasakotojas

Anot kino ir teatro kritikės Rūtos Oginskaitės, J. Gricius buvo iš pirmųjų kino profesionalų, kurie nepaprastai dosniai dalijosi savo patirtimi, atsiminimais. Be to, buvo šmaikštus, garsėjo sparnuotais posakiais. Jo knyga „Prisiminimai“, prisipažįsta pašnekovė, jai yra „stalo knyga“, neprilygstama nei atmosfera, nei sąmoju, todėl prie jos vis grįžtama ir grįžtama.

„Visiems, kurie rašė apie mūsų lietuviško kino asmenybes, jis visada mielai pasakojo, kaip prasidėjo Lietuvos kinematografas. Nes buvo pačių pirmųjų filmų liudininkas ir kūrėjas“, – teigia R. Oginskaitė.

Pasak jos, šiais laikais jis labai atsargiai vertino savo darbus, sakydavo, kad jo žinios yra pasenusios, esą, dabar jau viskas kitaip. „Tačiau žiūrėdamas TV labai išgyveno, kaip prastai parengti kino operatoriai: paskubomis filmuoja, neapgalvoja nei rakurso, nei apšvietimo. Apskritai, kokį broką kasdien leidžia į ekraną“, – prisimena R. Oginskaitė.

J. Gricius gali būti vadinamas visų kino operatorių tėvu, ne tik daug davusiu lietuviškam kinui, bet ir palikusiu pėdsakus pasauliniuose kūriniuose, portalui LRT.lt yra sakiusi buvusi kino teatro „Skalvija“ programų koordinatorė Sonata Žalneravičiūtė.

J. Gricius dirbo ir sovietmečiu, ir nepriklausomybės laikais su pačiais geriausiais režisieriais, kino klasikais. Jo operatoriaus darbai įvertinti ne tik Lietuvos nacionaliniais apdovanojimais, bet ir pasauliniais. J. Gricius dirbo su Holivudu, filmuodamas „Žydrąją paukštę“. Jam teko filmuoti tokias JAV kino žvaigždes kaip Elizabeth Taylor ar Jane Fonda. J. Gricius – vienintelis operatorius, kuriam sovietmečiu teko dirbti ir Holivude.

Kino operatorius yra nufilmavęs daugybę filmų. Kai kurie jų jau tapo kino klasika. Tai ir Vytauto Žalakevičiaus juosta „Niekas nenorėjo mirti“, Arūno Žebriūno „Paskutinė atostogų diena“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Turtuolis, vargšas...“, Raimondo Vabalo „Laiptai į dangų“.

J. Gricius yra sakęs, kad jeigu reikėtų išvardyti asmenybes, su kuriomis teko susidurti ir kurios pakeitė jo gyvenimą, neužtektų ir visos dienos. Jis yra parašęs keletą autobiografinių knygų, išvertęs kūrinių apie filmavimo meną.

Graužęsis po kiekvieno filmavimo, kad galėjęs padaryti geriau, J. Gricius yra prisiminęs, jog vienintelį kartą, kai liko maloniai nustebintas, buvo A. Žebriūno filmas „Paskutinė atostogų diena“.

1954 m. baigė Visasąjunginį kinematografijos institutą, Boriso Volčeko kursą. Dirbo kino studijoje „Lenfilm“, režisieriaus Andrejaus Moskvino asistentu. Nuo 1958 m. – Lietuvos kino studijos (LKS) operatorius. LTSR kinematografininkų sąjungos sekretorius (1963–1968), pirmininkas (1981–1988). Lietuvos kino studijos direktorius (1978–1989).

Portretai. Kino operatorius Jonas Gricius
Vakaro autografas. Kino operatorius Jonas Gricius
Nepabuvęs kareivėliu. Jono Griciaus vienos dienos „tarnyba“ Lietuvos kariuomenėje

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą J. Griciaus artimiesiems, kino bendruomenei ir jo talento gerbėjams.

„Mus paliko vienas garsiausių Lietuvos kino kūrėjų. Jonas Gricius buvo filmavimo meno virtuozas, kuris žavėjo mus savo talentu, profesionalumu ir atsidavimu darbui. Gerbiamo Jono išskirtinis braižas ir vizualiniai sprendimai visada išliks Lietuvos kino istorijoje, o jau klasika tapę darbai – mūsų atmintyje“, – teigė parlamento vadovė.

Sunkią netekties akimirką Seimo pirmininkė J. Griciaus artimiesiems ir bičiuliams linki dvasios stiprybės.