Kultūra

2021.01.30 16:30

Piktos Kino Kritikės. Apie karantininius serialus: „Bręstančio blogio“ priešistorė ir Scorsese’s ir Lebowitz draugystė

Piktos Kino Kritikės, LRT KLASIKOS laida „Pilno metro“, LRT.lt2021.01.30 16:30

Kadangi karantinas palanki terpė prokrastinacijai, laikas toks išsitęsęs, o pyktis dėl vėluojančios vakcinos niekur nedingo, pats tas savo kartėlį skandinti tiesiog serialuose.

Vienu tokių mums tapo „Geriau skambinti Solui“ („Better Call Saul“, „Netflix“, 2015–2021 m.), o penkis jo sezonus lengvai galima pasižiūrėti per tris dienas. Ir nebūtinai sėdint iki paryčių, bet taurė ar dvi vyno tikrai nepakenks.


Ne tik Vakarų kino kritikai, bet ir artimesni mūsų kaimynai šio serialo penktą sezoną ir serialą apskritai vadina vienu svarbiausių 2020-aisiais.

Turbūt ne vienas mūsų prisimena TV serialą „Bręstantis blogis“ („Breaking Bad“, 2008–2013 m.), apdovanotą ir dviem „Auksiniais gaubliais“. Taigi, kai jo kūrėjai, tiksliau, Vince’as Gilliganas sugalvojo kurti serialo prequelą, t. y. papasakoti vieno iš personažų – Solo Gudmano – priešistorę, prieš jam tampant narkotikų kartelio teisininku, daug kas į šią įdėją žvelgė skeptiškai, tačiau „Geriau skambinti Solui“ pranoko visus lūkesčius, o žiūrovai laukia jau šešto sezono.

Vis dėlto „Bręstantis blogis“ buvo tarytum pašėlusiu greičiu lekiantis automobilis, kur įvykis lipo ant įvykio, veiksmas ant veiksmo, o „Solo“ tempas – tarytum tyla po audros. Tačiau toje tyloje juntama neišsenkanti energija.

Pagrindinis serialo veikėjas – advokatas Džimis Makgilas, vėliau tapsiantis Solu Gudmanu. Džimis / Solas idealiai moka žongliruoti turto ir sėkmingo gyvenimo atributais. Ypač žaidžia su amerikietiškosios svajonės idėja. Juk su kuo daugumai asocijuojasi Amerika, jei ne su galimybe beprotiškai greitai praturtėti? Ir kas, jei ne jūs nusipelnėte to labiausiai? Tikrai labiau nei visi kiti, nes tiesiog esate gimęs laimėti aukso puodą. Ir tai ne fantazija, ne vien tik šio serialo pasaulis, juk ir pas mus pilna pavyzdžių: kuo skurdžiau žmonės gyvena, tuo labiau linkę patikėti stebuklu, tad nenuostabu, kad žavisi ne tokiais ir švariais verslininkais, įgavusiais net ir politinę galią.

Džimio / Solo teisiniai ir ne tik veiksmai gali būti traktuojami kaip sukčiavimas, tačiau jis tai daro drąsiai ir tikėdamas laisve. O juk tai kone kertinės Amerikos vertybės. Džimio / Solo iškalba irgi pasiskolinta iš amerikietiškojo gėrio – holivudinių filmų, kuriuos jis su savo partnere žiūri nuolat. Vėliau jis imsis ir režisieriaus darbo, kad nufilmuotų reklamas, kuriose svarbiausia – įmantrūs žodžiai, Amerikos vėliava fone ir netikras Antrojo pasaulinio karo veteranas. Juk žmonės tiki tuo, kuo nori tikėti, tad būtų kvaila tuo nepasinaudoti. Serialą galima pavadinti apgaulės ir apsimetinėjimo konkursu, nes dvilypį gyvenimą gyvena kone visi filmo personažai. Tačiau, regis, tiesos krizę išgyvena visas šiuolaikinis pasaulis.

Bet kartu „Geriau skambinti Solui“ primena, kad gyvenimas gali būti ir žaismingas, o tai pradedi vertinti tik tada, kai jau kelintą mėnesį esi uždarytas namuose. Tačiau prisiminkite, kad visada turite teisę į advokatą. Beje, Barackas Obama taip pat labai mėgsta šį serialą.

Jeigu išgąsdino keturi sezonai priešakyje, o gal tiesiog pasiilgote intelektualaus pokalbio, nes mūsų televizijos tokių dalykų seniausiai nesiūlo, rekomenduojame nepraleisti Martino Scorsese’s dokumentinio mini serialo „Apsimesk, kad tai miestas“ („Pretend It’s a City“, „Netflix“, nuo 2021 m.). Šis – septynių dalių, trunkančių ne daugiau kaip po 30 minučių, tad kalbame apie visai neįpareigojančios trukmės serialą. Tai prieš dešimtmetį M. Scorsese’s sukurto dokumentinio filmo „Viešas kalbėjimas“ („Public Speaking“) apie amerikiečių rašytoją ir išties ekscentrišką asmenybę niujorkietę Fran Lebowitz tęsinys.

Serialas, kaip ir filmas, yra savotiška odė sardonišku humoru, saviironija ir taikliomis socialinėmis įžvalgomis garsėjančiai F. Lebowitz ir, žinoma, kartu meilės laiškas Niujorkui, kuris visada buvo svarbus veikėjas M. Scorsese’s kine. „Apsimesk, kad tai miestas“ iš esmės kuriamas tokiu pat principu kaip jo pirmtakas: F. Lebowitz interviu ir monologai montuojami su archyvine medžiaga, ištraukomis iš filmų, televizijos laidų, jos pokalbių su Spike’u Lee, Alecu Baldwinu, Toni Morrison, taip pat scenomis, kuriose ji vaikštinėja po milžinišką Niujorko maketą, bei tikromis ikipandeminio miesto gatvėmis.

Beje, serialas dedikuotas ilgametei F. Lebowitz bičiulei Nobelio premijos laureatei T. Morrison. Čia turime progą ne tik sužinoti apie tam tikrus F. Lebowitz gyvenimo momentus, kurie, žinoma, toli gražu neprilygsta gyvenimo būdo laidų sensacijoms; taip pat F. Lebowitz nuomonę, įžvalgas įvairiausiomis temomis – nuo kultūros, meno iki sporto ir pinigų, jos ne vieną dešimtmetį besitęsiančią „rašytojo blokadą“ ir visišką šiuolaikinių technologijų neigimą (F. Lebowitz nesinaudoja nei kompiuteriu, nei mobiliuoju telefonu) ar galų gale kitus šiuolaikinio gyvenimo imperatyvus. Tikime, kad ne vieną sentenciją norėsite užsirašyti.

„Apsimesk, kad tai miestas“ pirmiausia žavi tuo, kad tai dviejų senų bičiulių pokalbis (M. Scorsese ir F. Lebowitz prisipažįsta, kad ši draugystė trunka taip ilgai, kad juodu net neprisimena, kaip susipažino). Akivaizdu, kad jie puikiai leidžia laiką, bent jau M. Scorsese, kuris nuolatos prapliumpa juoku. M. Scorsese ir F. Lebowitz priklauso tam pačiam nykstančiam pasauliui, kuriame knygos buvo ne interjero detalė, o išties skaitomos ir kuriame buvo įmanomas adekvatus kritinis mąstymas. Kartu abu juokdamiesi prisimena, kaip 5-ajame dešimtmetyje visi valgė šlamštą, rūkė kaip garvežiai, o vaikai sėdėdavo ant priekinės automobilio sėdynės be jokių saugos diržų.

Regis, M. Scorsese dokumentinius filmus visada kūrė apie tai, ką nuoširdžiai myli, dėl to labai asmeniškus ir daug pasakančius apie jį patį. Pradedant pirmuoju „New York City... Melting Pot“ (1966 m.), kurio pats pavadinimas labai iškalbingas, taip pat 1970-ųjų „Gatvės scenomis“ („Street Scenes“), kurios fiksavo protestus prieš Vietnamo karą, filmu apie savo tėvus „Italianamerican“ (1974 m.) ir, žinoma, Scorsese’s filmografijoje rasime filmų apie kiną („A Personal Journey with Martin Scorsese Through American Movies“, „My Voyage to Italy“) bei rokenrolą (filmai apie grupę „The Band“, Bobą Dylaną, „The Rolling Stones“).

Naujasis serialas tęsia šią liniją, tai meilės deklaracija. Pirmiausia miestui, kuris kadaise garsėjo nusikalstamumu ir kuriam net šalies prezidentas paskelbė mirties nuosprendį, tačiau kuriame klestėjo meno scena ir kuris traukė jaunus talentus ir žmones, svajojančius apie sėkmę, – tą pačią F. Lebowitz, Davidą Bowie ar Johną Lennoną. Kaip juokauja F. Lebowitz, niekas negali sau leisti gyventi Niujorke, bet visi stebuklingu būdu tai daro…

Piktų Kino Kritikių serialų apžvalga skambėjo LRT KLASIKOS laidoje „Pilno metro“:


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt