Kultūra

2021.02.09 14:29

Neemija Arbit Blatas – kauniečių meninį skonį ugdęs Paryžiaus mokyklos dailininkas

Jolanta Kryževičienė, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.02.09 14:29

Menininkas Neemija Arbit Blatas buvo pirmasis, kuris atidarė Lietuvoje privačią meno galeriją. „Jis nuo pat pradžios per parodas į Lietuvos meninę sceną įvedė tikrai tarptautinę dimensiją“, – apie dailininko Neemijos Arbit Blato anspaudą tarpukario Kaune LRT RADIJUI pasakoja dailėtyrininkė Simona Skaisgirytė-Makselienė.

LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, skirtus Lietuvoje gimusiems, gyvenusiems ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusiems iškiliausiems litvakams prisiminti ir pagerbti. Trisdešimt trečiasis pasakojimas yra skiriamas Neemijai Arbit Blatui.


Dailininkas Neemija Arbit Blatas gimė 1908 metais Kaune žydų inteligentų šeimoje. Pirmoji pažintis su menu įvyko pabėgėlių stovykloje Ukrainoje Pirmojo pasaulinio karo metais. Vėliau Kaune mokėsi pas grafiką Jokūbą Mesenbliumą, Justiną Vienožinskį. Šeima suprato, kad meno studijas reikia tęsti rimtai, tad Neemija buvo išsiųstas į Vokietiją.

„Į Vokietiją išvažiavo labai jaunas, būdamas vos 16 metų. Tai buvo 1926-ieji“, – sako dailėtyrininkė S. Skaisgirytė-Makselienė.

Vokietijoje jis praleido tik porą metų, nes pajuto, kad tai ne jo aplinka, toliau pasakoja pašnekovė. „Jam labai norėjosi į tą vaizduojamojo meno Meką – Paryžių, – sako S. Skaisgirytė-Makselienė. – Į Paryžių atvažiavo būdamas aštuoniolikos metų ir iš karto įsiliejo į kultūrinį to meto gyvenimą.“

Pasak dailėtyrininkės, Neemija Paryžiuje daugiausia bendravo su tais menininkais, kurie sudarė vadinamąjį Prancūzijos sostinės mokyklos (École de Paris – Paryžiaus mokyklos, – LRT.lt) branduolį.

„Tai buvo jauni žmonės, kurie suvažiavo į Paryžių iš įvairiausių pasaulio šalių. Iš tiesų juos vienijo ne tiek stilistika, kiek pasinėrimas į gilią prancūzų kultūrą“, – sako S. Skaisgirytė-Makselienė. Pasak jos, Arbit Blatas tampa daugelio žymių to meto Paryžiaus menininkų draugu.

Paryžiuje Neemija Arbit Blatas dalyvauja meno gyvenime, rengia parodas garsiausiose galerijose, tačiau nepamiršta ryšių su Lietuva.

„Įdomu tai, kad per visą gyvenimo Paryžiuje laiką jis kiekvienais metais važinėjo į Lietuvą lankyti savo tėvų ir nenutraukė aktyvių meninių saitų su Lietuva, – pasakoja pašnekovė. – Lietuvoje jis sukuria visą portretų galeriją – portretuoja visus žymiausius mūsų kultūros veikėjus, paveiktas Paulio Cézanne`o, paveiktas postimpresionizmo, šiek tiek kubizmo.“

Kitas ne mažiau reikšmingas dalykas, pasak dailėtyrininkės, yra tas, kad Neemija Arbit Blatas buvo pirmasis, kuris atidarė Lietuvoje privačią meno galeriją. „1932-ųjų rudenį jis atidaro savo modernaus meno galeriją Rapolo Skipičo namuose, tai yra Gedimino gatvės ir Nepriklausomybės aikštės kampe“, – teigia S. Skaisgirytė-Makselienė.

Jo galerija veikė viso labo vieną sezoną, toliau pasakoja pašnekovė. „Per aštuonis mėnesius ten buvo surengtos aštuonios parodos. Jos nepaprastai svarbios, kadangi tai buvo pirmosios parodos, vykusios nepriklausomoje galerijoje, – tikina dailėtyrininkė. – Ir kitas momentas, kad Arbit Blatas nuo pat pradžios per tas parodas įvedė į Lietuvos meninę sceną tikrai tarptautinę dimensiją.“

Kauniečiai Arbit Blato galerijoje pamatė latvių, prancūzų meną, Bulako, Ušinsko, Bando, Šagalo kūrinius. Tačiau, kaip minėjo S. Skaisgirytė-Makselienė, po aštuonių mėnesių Arbit Blatas grįžta į Paryžių, o 1939 metais išvyksta į Jungtines Amerikos Valstijas, veda ir gyvena aktyvų meninį gyvenimą tarp Niujorko ir Paryžiaus galerijų.

„1968 m. jis susipažįsta su žymia Metropolitano operos soliste Regina Resnik, ji tampa jo žmona. Nuo to laiko Blatas labai daug dėmesio ima skirti teatrinei tematikai. Jo kūryboje atsiranda teatro motyvų, atsiranda scenovaizdžių, teatrinių personažų.

Stilistine prasme jis išlieka gana tipiškas Paryžiaus mokyklos atstovas ta prasme, kad pasižymi labai jautria tapybine klausa. Kai kurie menotyrininkai sako, kad atimk iš jo misticizmą, jo kančią, jo vienatvę, o pridėk gyvenimo džiaugsmą ir socializaciją, ir tai bus Arbit Blatas.“

Dailininkas Neemija Arbit Blatas mirė 1999 metais Niujorke. Jis niekada nepamiršo lietuvių kalbos, o jo žmona Regina Resnik dalį darbų padovanojo Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui.

Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt