Kultūra

2021.01.27 22:36

Ona Jarmalavičiūtė. Metai be operos: kaip iššūkius priėmė vokiečiai, britai, amerikiečiai

Ona Jarmalavičiūtė2021.01.27 22:36

Opera visada buvo žinoma kaip psichikos ir socialinės sveikatos įrankis, o pernai iškilo kaip rizika žmogaus fizinei sveikatai. Kai kultūros reikėjo labiausiai, 2020-ieji tapo metais ir be operos. Tiek solistai, menininkai, tiek institucijos dėl to išgyveno krizę. Menas patyrė didesnį nedarbą nei svetingumo sektorius, šimtai nepriklausomų muzikos salių buvo uždarytos.

Kai vieniems operos dainininkams pasisekė gauti atlyginamas pareigas valstybės finansuojamuose ansambliuose, kiti tapo netinkami Vyriausybės finansinės paramos schemoms. Iš naujo atrandant šią universalią meno formą, septyni operos dainininkai iš Vokietijos (Johannesas Martinas Kränzle, Tanja Ariana Baumgartner), Austrijos, Jungtinės Karalystės (Edwardas Grintas, Grace Davidson, Lauren Lodge-Campbell), JAV (Brianas Giebleras) ir Kanados (Joshas Lovellas) dalijasi patirtimi ir pamąstymais apie metus be operos.

Vokietija ir Austrija

Kai kuriose šalyse kultūros sektorius buvo geriau pasirengęs įveikti šią krizę dėl dešimtmečius trukusių didelių valstybės investicijų ir geresnės atlikėjų socialinės apsaugos. Tiek Vokietija, tiek Austrija įsteigė du naujus fondus: vieną skirtą premijoms mažesnių kultūros renginių organizatoriams išmokėti, kad jie galėtų būti pelningi net ir veikdami nuotoliniu būdu, kitą – didesnių renginių draudimui, siekiant, kad būtų sumažinta renginių atšaukimo rizika.

Sakoma, kad Vokietija kaip šalis „gali ir nori sau leisti kultūrą“, o jos kultūrinis gyvenimas visada buvo stipriai subsidijuojamas. 2020-ųjų gegužės mėnesį Vokietijos Vyriausybė paskelbė, kad menams skyrė 1 mlrd. eurų. Fondas padėjo atnaujinti kultūrinį gyvenimą, renginių salėse įrengdamas naujas vėdinimo sistemas. Austrijos Vyriausybė įsteigė 90 milijonų eurų fondą laisvai samdomiems menininkams, jis 15 tūkstančių menininkų teikė 1 000 eurų išmokas šešis mėnesius. Pagalba pasirodė esanti svarbi kultūros išlikimui per visus 2020-uosius.

Vokietijos laisvai samdomų darbuotojų schema buvo plačiai giriama už greitumą ir paprastumą. Pasak baritono Johaneso Martino Kränzle, „Vokietijoje dauguma teatrų sumokėjo dalį (20–50 proc.) prarastų pajamų“. Vokiečių dainininkė Tanja Ariana Baumgartner taip pat turėjo sutartį nuo sausio iki liepos, pagal ją jai buvo mokama nedirbant. „Sunkmečiu mums visiems moka ne tik operos teatras, bet ir valstybė. Vyriausybė moka apie 80 procentų mūsų darbo užmokesčio, o opera kiekvienam išskiria skirtingą sumą, – priduria mecosopranas. – Mano kolegoms, šįmet praradusiems daug darbo pasiūlymų, buvo suteikta „Nothilfe“ parama.“ Net Didžiosios Britanijos sopranas Grace Davidson, atmesta gauti JK finansinę paramą, kaip kompensaciją už atšauktus pasirodymus sulaukė pinigų iš Vokietijos.

Net ir dedant visas pastangas dauguma operos spektaklių Austrijoje ir Vokietijoje buvo atšaukti. Britų baritonas Edwardas Grintas mini projektą, kurį turėjo Vokietijoje, repetuodamas operos pastatymą Heidelbergo teatre. Deja, po šešių savaičių repeticijų pasirodymas buvo atšauktas. Kita vertus, dauguma vokiečių operos dainininkų 2020-aisiais dirbo kitose Europos šalyse. Visi baritono J. M. Kränzle darbai vyko Austrijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje ir Suomijoje. Pasak dainininko, „šie pastatymai užsienyje lėmė metų finansinį stabilumą“. Vokiečių operos solistės T. A. Baumgartner žymiausias ir finansiškai pelningiausias 2020 metų darbas taip pat vyko Austrijoje.

Net Kanados tenoras J. Lovellas didžiąją 2020 metų sezono dalį praleido Vienoje, dirbdamas ansamblyje „Wiener Staatsoper“. Pirmą metų pusę teatras turėjo būti uždarytas nubyrėjus tenoro pasirodymams operose „Don Pasquale“, „La Cenerentola“ ir „Guillaume Tell“. Kiti Josho Lovellso kontraktai buvo už Austrijos ribų – pagal planą buvo pastatyta opera „Barbiere di Siviglia“ Maskvos Didžiajame teatre ir opera „La Cenerentola“ festivalyje „New Generation“ Florencijoje. Birželį „Staatsoper“ vėl leido pasirodymus ir Kanados tenoras koncertavo visą vasarą.

Prieš Austrijai grįžtant į karantiną lapkritį, J. Lovellas taip pat turėjo galimybių pasirodyti scenoje – jo rudens sezonas prasidėjo R. Strausso „Salomėjos“ spektakliais. Henze „Das verratene Meer“ premjera gruodžio mėnesį nebuvo visiškai atšaukta – „Staatsoper“ galėjo tiesiogiai ją transliuoti internetu. Kanadietis turėjo daugiau galimybių dirbti Austrijoje nei savo šalyje. Sutartis su „Wiener Staatsoper“ sudarė didžiausią dalį jo sezono pajamų, kadangi visiems darbuotojams buvo mokama nuolat, nepaisant karantino. „Esu labai dėkingas, kad visus metus turėjau šią paramą. Pandemija tapo pražūtinga meno industrijai ir menininkams visame pasaulyje“, – sako dainininkas. Šiuo metu Vokietijoje ir Austrijoje operų teatrai vis dar uždaryti, o bendra padėtis niūri.

Jungtinė Karalystė

Teigiama, kad Jungtinės Karalystės kultūros pramonė yra plakanti šalies širdis. Tai viena sparčiausiai augančių kūrybinių industrijų, kurioje dirba daugiau nei 700 000 žmonių ir kuri yra labai svarbi norint išlaikyti JK ekonomikos klestėjimą. Paprastai vietos organizacijos yra mažai remiamos valstybės ir priklausomos nuo bilietų pardavimo. Todėl daugelis operos teatrų ir pandemijos metu sulaukė tik nedidelės vyriausybinės paramos. Daugelis mažų istorinių vietų paprasčiausiai bankrutavo, o kultūros atstovai piktinosi, kad menas niekada nebuvo Vyriausybės prioritetas.

Spaudžiama protestų, JK Vyriausybė paskelbė 1,57 mlrd. svarų sterlingų vertės paketą meno, kultūros ir paveldo pramonei, padarydama didžiausią kada nors vienkartinę investiciją į JK kultūrą. Tačiau stipendijos buvo prieinamos ne kiekvienam muzikantui. Didžiosios Britanijos baritonas E. Grintas užsimena, kad karantino pradžioje jis sulaukė Vyriausybės pagalbos, taip pat stipendijos iš „Help Musicians UK“. Bet net ir tuomet jo pagrindinis pajamų šaltinis buvo uždarbis kitose Europos šalyse.

E. Grintas situaciją apibūdino taip: „JK Vyriausybė muzikantų gyvenimą labai apsunkino. Nuo operos teatrų uždarymo ir kultūros stipendijų, sunkiai pasiekiamų laisvai samdomiems atlikėjams, iki privalomo keturiolikos dienų karantino grįžus iš užsienio, kur visi dirba, ir naujų „Brexito“ reikalavimų darbui užsienyje.“ JK operos teatrai visą sezoną buvo uždaryti, todėl galimybės vaidinti „iš esmės nebuvo“. Tiek Anglijos nacionalinės operos, tiek Karališkosios operos teatrai buvo paralyžiuoti, o operos solistai ir ansambliai prarado darbo galimybes.

Patirtimi dalijasi ir sopranas Grace Davidson. Ji yra savarankiškai dirbanti atlikėja, kurios specializacija – Renesanso ir baroko muzika. Praėjusį sezoną Grace planavo koncertinius turus Japonijoje, Amerikoje, Europoje ir JK. Deja, visos jos koncertų datos JK buvo atšauktos nuo 2020-ųjų kovo. „Tai buvo didžiulis finansinis smūgis“, – sako Grace, negavusi jokios pagalbos iš JK Vyriausybės ir nuo to laiko į ją nepretendavusi.

„Aš esu neįtraukta į grupę, nors dirbu šiame versle daugiau nei 20 metų ir visą tą laiką mokėjau mokesčius bei valstybinį draudimą“, – nusivylimą išreiškia dainininkė. Net jos vienintelis koncertas – Handelio „Mesijas“ nepakeitė to, kas buvo prarasta šiais metais. „Tai be galo nesąžininga, – sako Grace. – Kaip ir daugelis draugų bei kolegų, esu susituokusi su muzikantu ir turiu jauną šeimą.“

Trečioji dainininkė, tvirtinanti, kad dauguma JK užsakytų koncertų pernai buvo atšaukti, yra britų sopranas L. Lodge-Campbell. „Paskutinis koncertas, kurį turėjau, buvo prieš pat karantiną – Londono Handelio festivalyje kovo viduryje. Spalį man pasisekė pasirodyti gyvame koncerte su Anglijos kameriniu orkestru, buvo rodoma tiesioginė transliacija. Taip pat koncertavau Oksfordo Liederio festivalyje, jis taip pat buvo transliuojamas tiesiogiai“, – pasakoja dainininkė. Nors Lauren Lodge-Campbell taip pat netiko JK savarankiškai dirbančių asmenų paramos programai ir negalėjo gauti jokios vyriausybinės paramos, ji gavo 500 svarų sterlingų stipendiją iš „Help Musicians UK“.

„Vis daugiau profesionalių muzikantų turi ieškoti kito darbo, ypač kai dauguma nesulaukia Vyriausybės paramos, – nerimauja sopranas. – Mes esame atspari bendruomenė ir labai didžiuojuosi kolegų stiprybe, tačiau 2020 metai buvo labai sunkūs ir daugelis žmonių finansiškai negali atlaikyti šios audros be darbo.“

JAV ir Kanada

Menas ir kultūra yra 800 milijardų JAV dolerių pramonė. Vis dėlto praėjusiais metais JAV ir Kanadoje visos operos buvo atšauktos ir atidėti tokių kompanijų kaip Kanados operos, „Metropolitan Opera“ ir „The Royal Opera“ planai. Įstaigos pradėjo skelbti numatomų pajamų trūkumo skaičiavimus, o kovo pabaigoje „Metropolitan Opera“ tikėjosi prarasti 60 milijonų dolerių pajamų.

Tuo metu JAV Vyriausybė paskelbė 2 trln. dolerių ekonomikos skatinimo priemonių paketą „Coronavirus Aid and Relief“, kuriame buvo „75 mln. dolerių Nacionaliniam dailės fondui ir 75 mln. dolerių Nacionaliniam humanitarinių mokslų fondui“. Kultūros įstaigos, kurios neatitiko kategorijų, reikalingų taikomoms lengvatoms, buvo priverstos dirbti mažesniais pajėgumais ir susidūrė su bankroto grėsme.

Maždaug pusė operos dainininkų dirba savarankiškai pagal trumpalaikes sutartis ir vieno karto pasirodymus. Pandemijos metu daugelis jų, nerimaudami dėl išgyvenimo, pradėjo svarstyti apie nemuzikinę karjerą. JAV nusprendė leisti laisvai samdomiems muzikantams gauti „pandeminio nedarbo“ pašalpas ir kelis mėnesius tai buvo papildomas postūmis. Daugybę stipendijų taip pat skyrė Amerikos muzikos gildijų paramos fondas, Greitosios pagalbos meno lyderiai, Naujosios muzikos solidarumo fondas ir kt.

Tenoras B. Giebleris taip pat rado, kas jam skyrė nedidelį honorarą. Tokios organizacijos kaip TENET vokalininkai ir „Trinity Wall Street“ apmokėjo B. Giebleriui sutarties mokesčius ir tai tenoras vadina „didžiule sėkme“. Amerikos senosios muzikos ir Naujosios muzikos solidarumo fondai taip pat visus metus siūlė nedideles stipendijas. Nors Kanados tenoras Joshas Lovellas pasirinko darbą Austrijoje, finansinę paramą jam garantavo sutartys su „Sylva Gelber Music Foundation“, „Wolf Trap Opera Company“ ir „Merola Opera“ programomis.

Amerikiečių tenoras B. Giebleris apžvelgė šalies situaciją: „Kaip ir daugumoje pasaulio meno bendruomenių, 95 proc. Niujorko valstijoje ir JAV esančių darbo galimybių buvo prarastos.“ Pasak jo, „kitos šalys, regis, padarė geresnį darbą kontroliuodamos viruso sklaidą, todėl galėjo greičiau vėl atverti koncertų sales. Iki kol įsibėgės vakcinavimas JAV, abejoju dėl darbo galimybių“, – apibūdina realybę dainininkas.

Opera online

Operos dainininkai iš skirtingų šalių kaip pagrindinę 2020-ųjų veiklos sritį įvardijo darbą online. Vokietijos mecosopranas T. A. Baumgartner paminėjo, kad pragyveno iš online mokymų kaip vokalo dėstytoja Šveicarijos Berno universitete. Britų baritonas E. Grintas pernai taip pat užsiėmė dainavimu ir dėstymu internete. Didžiosios Britanijos sopranas G. Davidsonas tęsė komercinius įrašus Londono kino ir televizijos studijose ir šį darbą vadina metų išsigelbėjimu. „Man pavyko nuotolinio įrašymo sesijos ir buvau Londono studijose, kuriose saugu įrašyti filmų ir vaizdo žaidimų garso takelius“, – pasakoja dainininkė.

Dalykai, kuriuos pasisekė prigriebti E. Grintui, buvo kompaktinio disko „The King`s Consort of Purcell Odes“ įrašymas ir keli filmų garso takelių įrašai privačiose studijose. Nepaisant karantino apribojimų, jis 2020-uosius įvardija kaip gana užimtus. JAV tenoras B. Giebleris sutinka, kad „vienintelis mano darbas buvo telefonu, iš anksto įrašytų kūrinių tvarkymas ir leidyba internete“. Pasak jo, JAV kai kurios organizacijos rado būdų, kaip ruošti muziką per „Zoom“ ar gyvą susitikimą su kaukėmis ir tinkamu atstumu. „Praėjusiais metais buvo daug mažų įrašų projektų, kuriuos internete kūrė žmonės mažesnėmis nei septynių grupelėmis“, – pasakoja dainininkas.

Profesionalios scenos meno kompanijos taip pat laikosi šios tendencijos – kai kurios online išleido anksčiau įrašytus kūrinius ir pristatė tiesiogines transliacijas. JK Karališkasis operos teatras ir Karališkasis baletas kiekvieną savaitę „YouTube“ leido valandos trukmės pasirodymus. Kaip ir daugelis kitų pasaulio šalių, Vienos operos teatrai ir orkestrai siūlo transliacijas. Kol kas tai vienintelis būdas muzikuoti.

2021 metai

Metai be operos atskleidė skirtingas strategijas, kurias Vokietija, Austrija, Didžioji Britanija, JAV ir Kanada pasirinko iššūkiui įveikti. Jos atskleidžia, kad vokiškai kalbančiose šalyse klasikinė muzika turi didesnę ekonominę ir identiteto vertę nei angliškai kalbančiose kultūrose. Dėl šios priežasties operos dainininkų iš anglakalbių šalių 2020-ieji skyrėsi nuo vokiškai kalbančių asmenų saugumu, pajamomis ir sveikatos draudimu.

Net ir turėdamos įspūdingas sumas gelbėjimo paketuose bei stiprias deklaracijas, JK ir JAV Vyriausybės nesistengė, kad kultūros renginiai praėjusiais metais vyktų laikantis saugumo priemonių (kaip kad vyko sporto renginiai) ir purtėsi atsakomybės už šalies kultūrinės gerovės svarbą.

Pasak kanadiečių tenoro J. Lovello, net ir šiandien Austrija, o ypač Viena, yra ne tik muzikos, bet ir baleto bei teatro kultūros centras. „Tikiuosi, kad pavasario pabaigoje šalis galės vėl atsidaryti vasaros festivaliams“, – sako jis. Nors opera šiais laikais atrodo kaip nereikalinga prabanga, žmonės vertina ir gausiai klausosi internetinių pastatymų transliacijų. Kultūros sektorius šiandien vienintelis vienija besikarantinuojančius žmones.

Operos ateitis dažnai piešiama pasaulinių online transliacijų, tiesioginių įrašų koncertų salėse, kuriose gyvai susirenka mažiau nei iki pandemijos žmonių. „Ilgainiui atlikėjai gali pragyventi iš mažesnių, socialiai nutolusių auditorijų“, – priduria B. Giebleris. Mažiau diferencijuodamos žanrus, didžiosios operos organizacijos gali pradėti veikti kaip žiniasklaidos kompanijos, kuriančios internetinius pramogų ir švietimo formatus. Tenoras B. Giebleris sako, kad pandemijos paskatintos idėjos gali būti naudingos ateityje.

Susidūrę su ateities paslaptimi, dauguma operos dainininkų sutinka, kad sąlygos menininkams gali likti tokios pačios. „Būti muzikantu Jungtinėje Karalystėje buvo keblu 2020 metais, atrodo, 2021-aisiais nebus lengviau“ (E. Grintas) arba blogiau, jei „pandemija kels problemų sudarant ateities sutartis“ (J. M. Kränzle). G. Davidson sutinka, kad koncertai kitais metais patirs iššūkių, o jų planavimas – sudėtingas. JAV tenoras B. Giebleris iš kelių kolegų girdėjo, kad „2021 metų rudens pasirodymai jau atšaukiami“.

Situaciją Jungtinėje Karalystėje keičia „Brexitas“ ir, pasak britų baritono E. Grinto, tai žymiai apsunkins ir pabrangins muzikantų koncertines keliones. „Kol vyriausybė neras sprendimo, kaip leisti žmonėms saugiai grįžti į teatrus ir koncertų sales, muzikantams JK bus labai sunku“, – sako jis. Didžiosios Britanijos sopranas G. Davidson taip pat pabrėžia, kad „Covid“ ir „Brexitas“ padarė didesnį spaudimą ir taip pažeidžiamai pramonei. „Visi muzikantai susidurs su komplikacijomis, bandydami grįžti į įprastas darbo vėžes“, – pareiškia ji. Didžiosios Britanijos sopranas Lauren Lodge-Campbell nemato, kaip didelio masto operos teatrai ir tarptautiniai turai galės veikti, kol pasaulyje bus paskiepyta daugiau žmonių. Visi jos darbai nuo 2021 metais yra už JK ribų.

Kita vertus, viltį teikia vakcina, nes ji pasiekia daugiau žmonių ir gali turėti įtakos viruso kontrolei. Tik išplatinus vakciną „matau galimybę diskutuoti apie gyvos muzikos pasirodymus normaliomis aplinkybėmis“, – nuomone dalinasi B. Giebleris. „Mes galime tvarkytis su dabartine situacija ir tikėtis, kad bėgant laikui bus rasti paprastesni sprendimai“, – įkvepia E. Grintas. Sopranas L. Lodge-Campbell taip pat didžiuojasi tuo, kaip meno pramonė prisitaikė prie nuolat besikeičiančių laikų.

Tyrimas, kurį atliko Fraunhoferio Heinricho institutas ir „Konzerthaus“ Dortmunde, bendradarbiaudamas su Vokietijos aplinkos agentūra ir higienos ekspertais, parodė, kad centrinė vėdinimo sistema ir veido kaukių dėvėjimas beveik pašalina infekcijos pavojų operos teatruose. Nors vyriausybės tegali priimti moksliškai pagrįstus sprendimus, o pagal šį tyrimą „koncertų salės nėra infekcijos vieta“, mažai tikėtina, kad artimiausiu metu jos vėl bus atvertos gyvai muzikai. Daugelis vyriausybių yra uždariusios operos teatrus iki balandžio mėnesio. Šiuo metu sunkus laikas atsakyti į ateities klausimą, kai 2021-ieji stovi kaip didelis klaustukas, gąsdinantis realybe ir viliojantis pokyčių viltimi.