Kultūra

2021.01.27 17:27

Žydų Chazenų šeima prisidėjo prie tarpukario Panevėžio plėtros: statė gamyklas, ligoninę, užsiėmė labdara

Lukas Aluzas, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.01.27 17:27

Chazenų šeima tarpukario Panevėžyje buvo vieni svarbiausių verslininkų ir pramonininkų. Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkas Donatas Pilkauskas LRT RADIJUI sako, kad šeimos nariai rūpinosi ne tik valdomomis įmonėmis, bet ir rėmė varguomenę, taip pat švietimą bei mediciną.

LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, skirtus Lietuvoje gimusiems, gyvenusiems ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusiems iškiliausiems litvakams prisiminti ir pagerbti. Trisdešimtasis pasakojimas yra skiriamas Chazenų šeimai.

Tarpukario Panevėžyje vienais stambiausių verslininkų ir pramonininkų buvo Chazenų šeima. Tėvas Leizeris Beras Chazenas linų apdirbimo verslu mieste užsiėmė dar 19 amžiaus pabaigoje. Leizerio Bero sūnūs Isaokas ir Heselis valdė Panevėžį iki šiol garsinančią alaus daryklą. Isaokas dar valdė ir lentpjūvę.

Po Pirmojo pasaulinio karo su dviem sūnumis atkurta linų apdirbimo bendrovė buvo žinoma ne tik Lietuvoje. Beveik du trečdaliai Chazeno ir sūnų produkcijos buvo eksportuojama į Vakarų Europą.

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkas D. Pilkauskas neabejoja šeimos narių indėliu į tuometį miesto gyvenimą. Pasak jo, Chazenai ne tik investavo į verslus Panevėžio mieste, bet ir buvo neabejingi šio miesto kultūriniam gyvenimui.


„Chazenai buvo patys turtingiausi Panevėžio pramonininkai tarp žydų. Bendras indėlis į miesto pramonę tikrai buvo didelis. Be jokių kalbų, – tikina muziejininkas. – Galime sakyti, jie daug prisidėjo ir prie Lietuvos valstybės stiprinimo, nestokodami ir ginklų fondui, ir šiaip įvairiomis labdaringomis veiklomis užsiėmė. Jų veikla buvo labai plati.“

Kaip rašo tuometė spauda, šeimos galva L. B. Chazenas teikė paskolas be palūkanų vargingai gyvenantiems žmonėms. Žiemą aprūpindavo juos malkomis. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas papildo, kad Chazenai rėmė ir ugdymo, slaugos bei medicinos įstaigas.

„1922 metais Panevėžio rabinas Joselis Kaganeumanas (Josifas Šleimė Kahanemanas – LRT.lt) parašė prašymą, kad jam būtų leista statyti žydų mergaičių religinę gimnaziją. Chazenų šeima tada taip pat prisidėjo prie statybos. Jie buvo ir Panevėžio ligoninės mecenatai“, – pasakoja G. Kofmanas.

Panevėžyje tarpukariu visuomenine veikla aktyviai užsiėmė ir sūnus Heselis Chazenas. Nuo 1931-ųjų dvi kadencijas jis dirbo Panevėžio miesto taryboje. 1939-aisiais kartu su broliu Isaoku jis paaukojo pusantro tūkstančio litų Lietuvos ginklų fondui.

Leizerio Bero sūnūs Isaokas ir Heselis valdė 1902-aisiais įkurtą alaus daryklą „Bergschlosschen“, kuri vėliau pavadinta lietuviškai – „Kalnapilis“. Broliai Chazenai šią visiems gerai žinomą gamyklą, kuri savo veiklą tęsia iki šiol, visiškai į savo rankas perėmė 1929 metais.

1937-ųjų spalį, sulaukęs 75-erių, mirė šeimos galva L. B. Chazenas. Jo valdytą linų fabriką perėmė sūnus Heselis.

1940-aisiais, prasidėjus sovietinei okupacijai, Chazenų valdytos įmonės buvo nacionalizuotos. Spėjama, kad Panevėžyje pasilikę sūnūs Izaokas ir Heselis žuvo 1941-aisiais, Lietuvą okupavus naciams.

Pasakojimo apie Chazenų šeimą klausykitės ir radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.