Kultūra

2021.01.20 22:40

Siekiama Kauno modernistinę architektūrą įtraukti į UNESCO sąrašą – ar pateks, lems ir patys gyventojai

Jūratė Anilionytė, Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.01.20 22:40

Parengta Kauno tarpukario modernizmo architektūros nominacinė byla, kuri bus vertinama UNESCO Pasaulio paveldo centro ekspertų. Ar Kauno modernizmas bus įrašytas į UNESCO sąrašą, turėtų paaiškėti kitų metų vasarą.

Paveldosaugininkų rankose – tik atspausdinta Kauno tarpukario modernizmo architektūros nominacinė byla „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–39“. Pasirašius Kultūros ministrui, ji bus išsiųsta į Paryžių.

500 puslapių byloje – ne tik istoriniai faktai, datos, pastatų aprašymai ir architektų pavardės. Paveldosaugininkai sako, joje – Kauno transformacija iš Rusijos imperijos gubernijos miesto į Nepriklausomos valstybės laikinąją sostinę.

Panorama. Kitų metų vasarą paaiškės, ar Kauno modernizmas bus įrašytas į UNESCO sąrašą (su vertimu į gestų k.)

„Mūsų visas regionas tuo metu norėjo kurti savo naują identitetą, nepriklausomą nuo amžius trukusių imperijų, norėjo kurti tautines valstybes ir tą reikėjo atspindėti per architektūrą, per miestų naujų kūrimą, ypač sostinių, tai žodžiu Kaunas, toksai flagmanas“, – aiškina Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Vienas Vytauto Didžiojo karo muziejaus pastatų – vienas iš siūlomų įtraukti į UNESCO sąrašą. Visa byloje nurodoma teritorija – Naujamiestis ir dalis Žaliakalnio. Joje išlikę per tūkstantį tarpukariu statytų pastatų.

„Naujamiestis paveldėtas iš carinio laikotarpio ir tas taisyklingas gatvių tinklas buvo suformuotas dar 19 a. viduryje. Čia galime matyti tokį įdomų tvarų panaudojimą, gatvių tinklo, ant kurio modernizuojant namus ir statant tarp jų naujus, auginamas visiškai naujas architektūros sluoksnis. O Žaliakalnis yra visiškai naujai vystomas gyvenamasis rajonas, kuris yra planuojamas pagal tuo metu madingą miesto sodo koncepciją“, – pasakoja istorikė, paraiškos rengimo grupės vadovė prof. dr. Marija Drėmaitė.

Pasak istorikės ir paraiškos rengimo grupės vadovės, ekspertai itin griežtai vertina šalies ir miesto gebėjimą rūpintis paveldu, derinti jo apsaugą bei panaudojimą dabarties reikmėms.

„Manęs dažnai klausia: „Kiek šansų turi Kaunas?“ Aš galiu atsakyti taip – šansų turi tiek, kiek noro ir troškimo, ir pasiryžimo turi kauniečiai, Kauno gyventojai, Kauno valdžia ir bendrai Lietuvos valstybė, nes paraišką į UNESCO pasaulio paveldą teikia valstybė“, – pabrėžia profesorė.

Keturiasdešimt keturi Kauno tarpukario modernizmo architektūros pastatai yra įtraukti į Europos paveldo ženklo sąrašą, Kaunui suteiktas UNESCO dizaino miesto vardas.

Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūręs architektūros paveldo saugotojų fondas Kauno technologijos universiteto cheminės technologijos fakulteto pastatą yra įtraukęs į dešimties išskirtiniausių pasaulyje architektūros objektų sąrašą.

Ar Kauno modernizmas bus įrašytas į UNESCO sąrašą, turėtų paaiškėti kitų metų vasarą, Pasaulio paveldo sesijoje. Būtent 2022-aisiais Kaunas taps Europos kultūros sostine.