Kultūra

2021.01.20 19:39

Ieva Šukytė. Populiariame seriale „Normalūs žmonės“ – jokių iliuzijų apie meilę ir atvirumo pamokos

Ieva Šukytė, LRT KLASIKOS laida „Pilno metro“, LRT.lt2021.01.20 19:39

Tuomet 27-erių airių rašytojos Sally Rooney išleistas antrasis romanas „Normalūs žmonės“, vos pasirodęs 2018-aisiais, iškart tapo klasika. Knyga pateko į ilgąjį „Man Booker Prize“ sąrašą, „The Guardian“ jai skyrė 25-ą vietą tarp geriausių 21 amžiaus knygų.

„Normalūs žmonės“ taip pat pateko į buvusio JAV prezidento Baracko Obamos kasmetį knygų sąrašą. Tad nenuostabu, kad romano teisės greitai buvo nupirktos serialo ekranizacijai. Praėjusių metų pavasarį jis pasirodė „BBC Three“ ir „Hulu“, o nuo šių metų sausio ir Lietuvoje – interneto platformoje „Žmonės Cinema“.

Kaip ir knyga, serialas sulaukė teigiamų atsiliepimų dėl veikėjų santykių atvaizdavimo ir buvo nominuotas keturiems „Emmy“ apdovanojimams. Vasarą buvo paskelbta, kad ta pati komanda kurs ir pirmąja S. Rooney knyga „Pokalbiai su draugais“ paremtą serialą, o autorė šių metų rugsėjį planuoja išleisti trečią romaną. Todėl ateityje galime tikėtis dar vienos ekranizacijos.

Iš pirmo žvilgsnio „Normalūs žmonės“ pasakoja tą pačią visiems iš filmų ir serialų pažįstamą meilės istoriją: mokykloje populiarus vaikinas Konelis įsimyli vienišę Marianą, kuri dažnai tampa jo draugų pašaipų objektu. Jis – futbolo komandos žaidėjas, visų mėgstamas, tačiau savo nuomonę dažnai nutylintis vaikinas. Ji – atšiauri, nevengianti garsiai reikšti nuomonės ne tik klasės draugams, bet ir mokytojams.

Juodu netiesiogiai sujungia jų šeimos – Konelio motina Lorein kelis kartus per savaitę tvarko Marianos šeimos namus. Po kelių susitikimų jos namuose tarp jaunuolių užsimezga romanas, tik apie jį, pasak Konelio, daugiau niekas negali žinoti. Čia ir prasideda dviejų paauglių destruktyvūs santykiai, truksiantys iki universiteto studijų pabaigos.

Daugiausia jų santykiams lemta skleistis uždarose erdvėse: pirmasis bučinys Marianos namų bibliotekoje, pirmieji lytiniai santykiai Konelio mažame kambaryje, paskui – daugybė sekso scenų vaikino mašinoje, merginos namuose ar studijų bute Dubline. Vis mažėjančios intymios erdvės kuria kontrastą klasėms, mokyklos stadionui ar bet kuriai kitai viešai erdvei, kurioje Konelis tik akimis stebi Marianą, tačiau niekada nedrįsta jos užkalbinti, nes bijo, kad tai pakenks jo socialiniam statusui.

Net ir studijų metais atgaivinę romaną juodu jausmus sugeba rodyti tik Marianos miegamajame, o draugų apsuptyje laikosi atstumo. Klaustrofobišką santykių atmosferą puikiai sekasi atkurti pirmąsias šešias iš dvylikos serijų režisavusiam Lenny Abrahamsonui, „Oskarui“ nominuotam už filmą „Kambarys“ (Room, 2015). Jo darbą tęsė Hettie Macdonald, geriausiai žinoma kaip televizijos režisierė.

Kaip ir knygoje, seriale siužetas vaizduojamas iš abiejų veikėjų perspektyvos pakaitomis, todėl galime matyti, kaip juodu jaučiasi kartu ir kaip suvokia savo santykius. Koneliui Mariana yra viskas, kuo jis nėra. Paklaustas, ar jis žino, ko nori iš gyvenimo, vaikinas atsako, kad dažnai net nesupranta, kaip jaučiasi. Tad vos Marianai pasiūlius studijuoti anglų kalbą jis per daug negalvodamas sutinka stoti į tą patį universitetą.

Ji, atvirkščiai nei Konelis, žino, kad yra protinga, nors ne kartą pabrėš, kad tai jis protingiausias jos sutiktas žmogus. Mariana drąsiai išsako savo politines ar feministines pažiūras, tačiau leidžiasi būti kontroliuojama ir menkinama vyrų. Užaugusi smurtavusio jau mirusio tėvo, apie kurį trumpai sužinome tik iš jos pasakojimų, šeimoje, ji toliau kenčia vyresnio brolio Alano patyčias.

Per elgesį su Mariana ir kitomis moterimis serialo kūrėjai atskleidžia mažame Airijos miestelyje užaugusių vyrų toksišką elgesį, į kurį dažnai rimtai nežvelgiama – ar tai būtų juoku pavadinamas seksualinis priekabiavimas klube, ar savo nuogos merginos nuotraukų rodymas draugams. Didesnė problema iškyla, kai pačios moterys, užaugusios tokioje bendruomenėje, palaiko tokį elgesį ir nebando jam priešintis.

Išvykus studijuoti į prestižinį universitetą Airijoje, kuriame anglų kalbos studijas baigė ir knygos autorė S. Rooney, pagrindinių veikėjų gyvenimai apsiverčia. Bent jau taip atrodo iš pradžių. Mariana tampa populiaria studente, sulaukiančia daug vaikinų dėmesio ir atsiduriančia kiekvieno pokalbio centre, o Koneliui sunkiai sekasi dėstyti mintis paskaitose ar užmegzti rimtesnį pokalbį su kurso draugais.

Šis įspūdis pamažu pradeda nykti, kai už abiejų pasikeitusio socialinio statuso universitete pamatome dvi vienišas asmenybes. Išsiskyrusi su Garetu, Mariana vėl pradeda susitikinėti su Koneliu, nors šis ją įskaudino, mokykloje į išleistuves pakvietęs iš jos besityčiojusią merginą, kai juodu buvo pora. Mariana jam atleis praeities klaidas, tačiau pagrindinė santykių problema išliks ta pati – nemokėjimas kalbėtis.

Alice Birch ir S. Rooney parašytame scenarijuje veikėjų jausmai atspindimi per veiksmus, o ne žodžius, kadangi abiem sunkiai sekasi apie juos kalbėti. Nuolatinė jų išsiskyrimo priežastis – paprastas nutylėjimas. Kai Konelis pasako, kad vasarai turės grįžti namo, nes neturi pinigų nuomai, mintyse jis tikisi, kad galės pagyventi pas Marianą. Tačiau ši tai tiesiog palaiko skyrybomis. Taip tęsis iki paskutinių serialo serijų, kai veikėjai pagaliau pradės kalbėtis apie tai, kas trukdė judėti į priekį, ir leis savo santykiams labiau subręsti.

Mažos detalės seriale (kaip ir knygoje) tapo jo stiprybe. Per dvylika serijų plėtojamų santykių tėkmėje neatsiranda didelių įvykių. Scenarijaus autorės taip pat savo veikėjams nekiša romantiniuose kūriniuose dažnai girdimų frazių apie meilę ar santykius. Marianos ir Konelio nepatogus bendravimas, trumpi, kapoti sakiniai išties primena paauglių dialogus. Tiesa, pasikartojantis veikėjų nesusikalbėjimas ir skyrybos sukuria monotoniškumą, ypač paskutinėse serijose, todėl atrodo, kad autoriams pritrūko medžiagos.

Tikroviškus Marianos ir Konelio portretus sukurti padeda ir juodu įkūniję aktoriai Daisy Edgar-Jones ir Paulas Mescalis. Jųdviejų chemija dvelkia natūralumu intymiose scenose, kurias padėjo koordinuoti tam pasamdytas konsultantas. Paulo aštrūs veido bruožai, veidą vagojančios raukšlės ir vyriškas sudėjimas jam padeda atvaizduoti dirbančiosios klasės vaikiną, kuris išsiskiria pasiturinčios švelnesnių bruožų Marianos aplinkoje. Jo kūnas – tarsi kiautas, slepiantis tikrąsias emocijas, kurias atvirai parodys kartą prisipažindamas, kad niekur negali pritapti.

„Normalūs žmonės“ nėra serialas apie normalius žmones, bent jau ne apie tuos, apie kuriuos dažnai galvojame. Tai dviejų destruktyvių, kalbėtis nemokančių jaunuolių istorija, nekurianti jokių iliuzijų apie tikrąją meilę ar tai, kad ji stebuklingai gali užgydyti visas žaizdas. Retai kada ekranizacija taip tiksliai perteikia knygą. Tačiau net ir jos neskaičiusiems žiūrovams tai netrukdys pasinerti į siužetą.