Kultūra

2021.01.20 10:01

Dirigentė Šlekytė – apie Lietuvos fenomeną, stiprias moteris bei balkone auginamus pomidorus

Monika Petrulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.01.20 10:01

Moteris prie dirigento pulto jau seniai nestebina pasaulio. Tačiau Lietuvos dirigentė Giedrė Šlekytė teigia, kad vis dar susiduria su nuomone, jog neatitinka dirigento įvaizdžio. Laužanti stereotipus, pasaulio orkestrams diriguojanti G. Šlekytė teigia, kad karantiną jai padėjo ištverti daržai buto terasoje, Austrijoje.

Dirigentės G. Šlekytės darbas, kai pasaulį sukaustė karantinas, nesustojo – ji buvo kviečiama rengti muzikos įrašų su Ispanijos, Austrijos simfoniniais orkestrais. Tačiau paskutinis gyvas koncertas su publika vyko rugsėjį Vilniuje, Nacionalinės filharmonijos salėje. Pasak G. Šlekytės, muzikos įrašai šiuo metu reikalingi kaip sportininkams treniruotės. Tačiau svarbiausia – groti klausytojui, sėdinčiam čia pat, salėje.

„Būtent gyva muzika ir garsas, kuris užpildo salę, ir sukelia tikrai labai stiprius pojūčius – tiek fizinius, tiek emocinius. Be publikos tai yra kaip generalinė repeticija“, – aiškina dirigentė.

Stereotipus laužanti dirigentė Giedrė Šlekytė sako, kad karantiną jai padėjo ištverti daržai buto terasoje

Pasibaigus sutarčiai su Austrijos Klagenfurto teatru, G. Šlekytė liko šiame mieste ir prasidėjus pandemijai nusiraminimą rado darže. Buto terasoje įrengtose lysvėse dirigentė pernai uoliai augino ir pomidorus, ir obelį.

„Tai yra priešnuodis prieš blogą nuotaiką, niūrumą, tam tikra prasme meditacija, susiliejimas su gamta“, – pasakoja ji.

Prieš pandemiją kalbėjusi, kad nori keletą metų dirbti laisvai samdoma atlikėja, šiemet dirigentė prabilo galvojanti apie pasiūlymą, kuris suteiktų stabilumo.

Pristatydami G. Šlekytę užsienio muzikos kritikai dažnai pabrėžia Lietuvos fenomeną, nes pasaulį stebina mūsų dirigentės moterys: Mirga Gražinytė-Tyla, Adrija Čepaitė. G. Šlekytė teigia, kad visos jos – labai skirtingos.

„Mirga yra žymiai laisvesnė negu aš, meniškesnė, jeigu galime pasakyti, ji yra tokia energijos bomba. Aš manau, kad tiek energijos, kiek Mirga, tikrai neturiu, bet aš turiu kažkokių kitų savybių“, – sako G. Šlekytė.

Dirigentę erzina, kad Europoje vis dar gajus rūstaus dirigento įvaizdis. Norėtų, kad žmonės vertintų jos darbą, ne išvaizdą.

„Beveik kiekvieną kartą, kai aš kažkur nuvažiuoju diriguoti ir nueinu pirmą kartą į tą pastatą, kur vyks mano repeticijos, prisistatau, pasakau savo vardą, ar galėčiau gauti dirigento kambario raktą. Ir yra toks išankstinis nusistatymas – žmonės negali patikėti, kad aš esu dirigentė vien iš išorės. Ir visose šalyse taip yra“, – teigia ji.

Beveik kiekviename Europos orkestre, su kuriais teko dirbti, dirigentė sako sutikusi muzikantų iš Lietuvos. Pasak G. Šlekytės, tokie žmonės – geriausi mūsų šalies ambasadoriai pasaulyje.