Kultūra

2021.01.19 14:42
N-18

LRT pristato – trumpieji filmai apie brandą: šiuolaikinis Shakespeare`as, manipuliacija ir pavojingas žaidimas

filmai pasiekiami tik iki vidurnakčio
Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.01.19 14:42

Vilniaus trumpųjų filmų festivalio specialiąją programą „Europos istorijos“ dar visą antradienį galima atrasti LRT Mediatekoje. „Tai – kelionė po Europą ir po temas, kurios rūpi jaunam žmogui. Daugumoje filmų fiksuojamas vidinis moters pasaulis ir brandos etapas“, – LRT.lt teigia „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA skyriaus koordinatorė Austėja Milvydaitė.

Programoje pristatomi filmai – patyrusių Europos kino gamybos kompanijų ir naujų talentų bendradarbiavimo rezultatas, pasiektas kartu su Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės MEDIA parama, tad, kaip teigia pašnekovė, „visi šitie filmai jau įveikę vertinimo kartelę“.

Nors MEDIA parama trumpametražiams filmams skiriama nuo 2017 metų ir pasirinkimas nebuvo toks jau didelis, A. Milvydaitė teigė rinkdama filmus galvojusi apie europietiško kino mėgėjų skonį.

A. Milvydės nuomone, sukurti trumpametražį filmą gali būti net ir sunkiau nei ilgametražį – kūrėjas turi daug mažiau laiko žiūrovo įtraukimui. „Tai lyg alternatyva serialams ir, priešingai nei serialuose, čia gauni visą istoriją per trumpą laiką. Trumpametražiai filmai – tiek puikus laiko praleidimas būdas, tiek ir meno poreikį patenkinanti kultūros forma“, – tvirtina ji.

Keturių festivalius apskriejusių filmų programą sudaro valandos trukmės kelionė po Europą ir jaunų kūrėjų pasaulius. „Kiekvieno filmo centre – moterys, jos myli, pavydi, išduoda ir užauga. Skirtingi žanrai ir kino kalbos nukelia į absurdiškas situacijas, vasarišką kaitrą ir painius santykius“, – teigia Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio kitų – konkursinių – programų sudarymo asistentė Ieva Šukytė.

Olandų režisierės Zara`os Dwinger šiuolaikiškai interpretuota Williamo Shakespeare`o tragedija virto filmu „Julija ir Džuljeta“. Tai – istorija apie tai, kaip dvi paauglės pamilsta viena kitą nepilnamečių pataisos kolonijoje.

„Šiame filme keliamos tokios problemos kaip brendimas esant sudėtingoms sąlygoms, savęs suvokimas, pirmoji meilė. Ryški tema – pirmoji meilė kaip viską užvaldantis jausmas, svarbiausia būti kartu. Ta pirmoji meilė, kai ne tiek esi net sau svarbus, kaip svarbu palaikyti santykį su kitu“, – komentuoja A. Milvydaitė.

„Tragedijos interpretacijoje nerasime Romeo, o vietoj Kapulečių ir Montekių meilei kelią pastos nepilnamečių pataisos kolonijos sienos. Klaustrofobiški kadrai, vaizduojantys suspaustas pataisos namų erdves, slapti bučiniai, nematant prižiūrėtojams, atkuria paauglišką dviejų merginų meilę“, – mintimis dalijasi I. Šukytė.

Ispanų režisierės Lucía`os Aleñar Iglesias drama „Svetimšalė“ pristatyta Kanų kino festivalio „Kritikų savaitės“ programoje. Vasarodama Maljorkoje Antonija supranta turinti slaptų panašumų į mirusią močiutę ir galios senelio atžvilgiu. Ji negali atsispirti persirenginėjimo žaidimams, tačiau darosi nebeaišku, kas į ką įsigyvena.

A. Milvydaitė atkreipė dėmesį, jog šio filmo tempas gana lėtas – jame atskleidžiami daugiau vidiniai įvykiai. „Vizualiai labai gražus filmas, jame atskleistas vidinis veikėjos pasaulis, tyrinėjimas, susitapatinimas su kitomis giminės moterimis, virsmas iš mergaitės į moterį, galios suvokimo momentas“, – vardina pašnekovė.

I. Šukytė atkreipia dėmesį, kad pastelinių vasariškų spalvų paletė „Svetimšalėje“ pamažu keičiasi į rusvą, kuomet Antonija, apsivilkusi mirusios močiutės suknelę, į ją įsikūnija. „Tylesnė nei jos sesuo, ji nesijaučia taip patogiai šalia kitų paauglių. Persirenginėdama ji sužadina senus senelio prisiminimus. „Coming-of-age“ pasakojime, primenančiame indie filmų kino kalbą, paauglė per atostogas supras, kas ji yra iš tiesų“, – apibendrina I. Šukytė.

Suomių kūrėjo Lauri-Matti Parppei vaidybinis filmas „Tylios kaip žudikės“ pasakoja apie dvi geriausias drauges Miną ir Iną, leidžiančias paskutinę vasarą kartu, jos dirba sodininkėmis. Naktimis jos įsmunka į svetimus namus, kol jų gyventojai miega. Deja, vasara netrukus baigsis ir rudenį Ina išsikraustys.

„Tai – paskutinis bandymas įprasminti prabėgantį laiką, tik šis bandymas pasisuka tokia įdomia linkme. Šiame filme taip pat veikiama negalvojant apie pasekmes“, – teigia A. Milvydaitė. „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA skyriaus koordinatorė filmą apibūdina kaip turintį suomiškam kinui būdingų savybių: „Jie nebijo, kad nesuprasime herojų ar jų elgesio motyvų.“

I. Šukytė šį filmą mato kaip tam tikrą švelnesnę Michaelio Haneke`ės „Pakvaišusių žaidimų“ versiją: „Naktiniai nuotykiai pasiturinčių vidurinės klasės žmonių namuose, skambant įtampą keliančiai muzikai, kuria nenuspėjamą katės ir pelės gaudynių siužetą. Tačiau kas yra kas, sužinosime tik paskutinę minutę.“

Dar vienas programos kūrinys – ironiškas, daugybę pasaulio festivalių apkeliavęs režisierių dueto Michaela`os Mihalyi ir Davido Stumpfo animacinis filmas suaugusiesiems „Visi apsi_ika“. Nuo visko pervargęs ūkvedys, jo nepatenkinta žmona ir vienas visiškai užsidepresavęs elnias. Juos siejanti neviltis lemia absurdiškus įvykius.

Anot A. Milvydaitės, šis filmas – beprasmybės realybėje atspindys. „Angliškas pavadinimas – Sh*t happens – akcentuoja, kad visko būna, gal nereikia per rimtai priimti savo realybės. Kūrėjai ironiškai vaizduoja rutiną, personifikuoja gyvūnėlius“, – pristato A. Milvydaitė.

Anot jos, tai ir vizualiai labai įdomus filmas. „Ką daro Vilniaus trumpųjų filmų festivalis, tai griauna stereotipą, kad animacinis filmas, net ir ryškių spalvų, spalvingas, skirtas būtinai vaikams. Visai ne“, – džiaugiasi pašnekovė.

I. Šukytė šią animaciją apibūdina kaip modernių dienų „Titaniką“ arba ūkvedžio paskandintos meilės istoriją: „2D pieštinė animacija per absurdą ir juodą humorą žvelgia į trijų nelaimingų, rutinoje paskendusių to pačio namo gyventojų gyvenimą.“ Festivalių numylėtinis – Venecijos, Sandanso, Klermono-Ferano ir kt. kino festivaliuose rodytas filmas atveria šių dienų žmonių problemas, į kurias „galima žvelgti tik per absurdą, trankią muziką ir su vyno buteliu“.

A. Milvydaitės teigimu, atrinktieji filmai atspindi kultūrinę įvairovę, Europos daugiakultūriškumą, demokratines vertybes. Bet ryškiausiai vaidybinių filmų trejetukas reprezentuoja temas, kurios rūpi jaunam Europos žmogui.

„Tos temos yra ganėtinai universalios, jaunas žmogus pakankamai kosmopolitiškas, todėl nėra vienos kultūros atspindžio, kalbama apie universalias vertybes ir temas. Tai autorinis kinas – matyti ir paties autoriaus požiūrio taškas, jo individuali kino kalba“, – LRT.lt tvirtino A. Milvydaitė.

Visus Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio programos „Europos istorijos“ filmus galite rasti ir žiūrėti nemokamai čia iki antradienio dienos pabaigos.