Kultūra

2021.01.19 22:57

Atlikėjų praradimai per karantiną: Pitrėnas neįsivaizduoja, kaip skambės orkestrai po kelių mėnesių pertraukos

Monika Petrulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.01.19 22:57

Koncertų salės ir teatrai laukia, kada galės pradėti repetuoti. Pasak atlikėjų, užtruks, kol dideli orkestrai ar chorai susigrąžins profesionalią formą, – tik tada į sales galės pakviesti žiūrovų. Įstaigų vadovai teigia siūlantys Vyriausybei leisti kiek daugiau žmonių renginiuose nei po pirmojo karantino.

Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ – vienas įspūdingiausių praėjusių metų spektaklių. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymui vadovavo dirigentas Modestas Pitrėnas. Šiandien jis sako, kad neįsivaizduoja, kaip skambės simfoniniai orkestrai, chorai po beveik trijų mėnesių pertraukos.

„Labai sudėtinga situacija ta prasme, kad orkestras yra žmonių bendruomenė, kuri susirenka groti kartu, kartu muzikuoti, jausti. Koks bus skambesys, kokie bus mūsų pojūčiai po tokio ilgo laiko negrojus kartu, galime vien tik tai spėlioti“, – kalba M. Pitrėnas.

Dirigentas sako, kad po pirmojo karantino prireikė mėnesio, kol jo vadovaujamas Nacionalinis simfoninis orkestras vėl įgavo tolygų skambesį. Jis tikisi, kad vasarį galės pradėti darbą, tačiau pirmas koncertas žiūrovams numatomas tik balandį. Iki to laiko orkestras įrašinės lietuvių kompozitorių muziką.

„Norime, kad tai nebūtų tiesiog tuščias laiko tempimas, norime įrašyti lietuvių muzikos aukso fondą arba pakartoti įrašus, kurie buvo daryti 1960–1970 metais“, – teigia Nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.

Keisti repertuarą priverstos visos įstaigos. „Operomanijos“ prodiuserė teigia, kad tokios operos kaip „Geros dienos“ dar turės palaukti saugesnio laiko. Atsisakyta planų rengti ir 8-ąjį šiuolaikinės operos festivalį.

„Mes turime garso patirtį Vilniaus gete „Glaistas“, kuri vyksta lauke, skirta mažai auditorijai. O jau, žinoma, toje visoje skalėje kūrinių, kuriuos mes turime paskutinėje vietoje, tai yra tokie didesni projektai kaip opera „Alfa“ arba opera „Geros dienos“, – sako Ana Ablamonova.

„Operomanijos“ prodiuserė teigia pastebėjusi pernai pakitusius žiūrovų įpročius. Bilietai perkami likus ne metams ar pusmečiui iki spektaklio, o prieš dvi savaites ar net paskutinę dieną. Tai nulėmė nestabili situacija, kai žmonės nežino, ar renginiai nebus atšaukti, ar nesusirgs patys.

Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui šokio premjerą „Faustas“ teko pristatyti internetu. Kiekviena grupė – orkestras, choras, baletas – buvo filmuojami atskirai. Teatro vadovė sako, kad didesniems teatrams sudėtinga keisti repertuarą, todėl būtų linkusi pradėti darbą nuo jau anksčiau planuotų spektaklių.

„Užsikrėtimo prasme Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras praėjo tą visą situaciją be židinių, be užsikrėtimų viduje, neteko girdėti, kad ir tarp žiūrovų būtų buvę užsikrėtimų“, – tikina Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Valstybinių kultūros įstaigų vadovai sako, kad patirtis po pirmojo karantino rodo, jog šios įstaigos moka valdyti srautus ir būtų saugu leisti iki 300 žiūrovų.