Kultūra

2021.01.17 12:43

Libertas Klimka. Koks tas mūsų šaltis?

Libertas Klimka,etnologas2021.01.17 12:43

Ir apie ką gi šiandien kalbėti, jei ne apie šaltį... Buvome nuo tikros žiemos atpratę, o sniego ir pasiilgę. Tai štai sulaukėme ir pusnių, ir šaltuko, upėmis šiugždėdamos plaukia lytys...O sausio 17-osios data senoviniuose mediniuose runų kalendoriuose pažymėta tokia pavingiuotos linijos atkarpėle. 

Ir aiškinama, kad tai diena, kai šaltiniai pradeda garuoti, o iš ekečių išsilieja vanduo. Tie runų kalendoriai kadaise buvo naudojami bene visuose Baltijos jūrą supančiuose kraštuose. O iš ekečių vanduo dabar tikrai išsilieja, ir dar paspalvintas dugno nuosėdomis. Tai šaltis gerokai sustorino ledinį ežerų ir tvenkinių šarvą. Nuo savo svorio ledas įlinksta, nes yra gana plastiškas; tad aplink eketę ir sutamsuoja išsiliejęs vanduo.

Labai įdomios yra fizinės vandens savybės. Ką ten įdomios, jos gyvybiškai svarbios mūsų platumų gamtai! Vanduo esmingai skiriasi nuo kitų skysčių. Pavyzdžiui, lydomos medžiagos paprastai plečiasi, jų tūris didėja, o tirpstančio ledo tūris beveik 10-čia procentų susitraukia. Todėl ledas ir plūduriuoja vandens paviršiuje. Vandens tankis didžiausias, kai jo temperatūra yra + 4o Celsijaus. Iki tokios temperatūros atšalęs vanduo grimzta gilyn, iškeldamas šiltesnį sluoksnį į viršų. Štai kodėl vandens telkiniai neužšąla iki dugno, ežeruose išlieka gyva augalija, žuvys ir varliagyviai. Tokias išskirtines vandens savybes lemia molekulės H2O sąveikos jėgų simetrija; ji atsirandanti dėl vandenilinių jungčių. Vanduo – gyvybės lopšys, todėl jo gamtinių telkinių augalija ir gyvūnija labai įvairi.

Na o kaip kvepia šaltis; ir koks jis būna mūsų krašte? Žodingoji lietuvių kalba taip nusako jo atmainas: smarkus, piktas, didis, stiprus, skaudus, spiginamas, peršus, pasiutiškas, neiškenčiamas! Ilgesnėje žiemos kelionėje: „Šaltis akis merkia”, „Šaltis dvasią ima“, „Šaltis riečia į ožio ragą”, „Šąla, kad net nosis bąla“. „O šaltis – net treška, net skyla žemė“. Žmogus tada skundžiasi: „Sušalau į šunį, į varlę, kaip žvirblis ant virbyno, brrr...”. Žiemos kelionėms kaimo žmonės kitados pindavosi šiaudinius batus. Pasakojama, kad kuriais tai metais užėjęs toks šaltis, kad net bažnyčios varpas apledijo. Labai didelis šaltis vadinamas speigu arba speiguliu. Apie užšalusius langus kaime taip pasakys: „langai užspeigėjo“. Nuo jo „ausys raitosi“, „auštant, saulei tekant tvoros pauška (sproginėja)“. O pats didžiausias šaltis – tai speigspirgis. Tada nosies laukan neiškiši!

Kalbos tėvas Jonas Jablonskis poliarinius ratus siūlė lietuviškai vadinti speigiračiais. Dar jo taip parašyta: „Ano užšalusi dvasia“, – reiškia, žmogus yra nutautėjęs. Ir kaip čia nepridurti Salomėjos Neries eilutės: „Vienumos šaltis supa mane...“

Bet šalčiu galima ir keiktelti: „Kad tave šaltis!”, „Ar tau galva peršalo?“. Ir pajuokti tinginį: „Tik nesušalk ant pečiaus su kailiniais”. Betgi „Šaltis gydo tinginius”. Kai šaltis jau pradeda mažėti, tai, sakoma, jis „plyšta, sprogsta, krinta”, tada būna „atsimetęs, atpuolęs, atsileidęs, atlyžęs”.

Apkalbėjus mūsiškį šaltį, žinotina, kad žemiausia temperatūra Žemėje buvo užregistruota 2013 m. birželio 21 d. Antarktidoje, ant kalno, vadinamo Fudzi kupolu. Tai buvo -91,2 oC. Kur ten lietuviškam šalčiui, siekusiam tik -42,9 laipsnio... Tiek termometras rodė 1956 m. vasario 1 d. Utenoje. Mūsiškis – šalčiukas, šalteliukas, ir tiek... O žemyninėje Europoje žiemos meteorologinis rekordas buvo pasiektas Švedijoje 1999 m., tai -52,6 oC . Tiesa, Grenlandijoje būta ir -66°C. Tokiame šaltyje žmogaus balsas labai toli girdisi, net keleto kilometrų atstumu, o iškvėpti garai bematant virsta šerkšnu ir kabo ore. Sibiras mums asocijuojasi su labai rūsčiomis žiemomis. Ir išties, Jakutijoje įsikūrusi Oimiakono elnių augintojų gyvenvietė – bene pati šalčiausia Žemės rutulyje. Ten 2013 m. užfiksuotas -71oC speigas. Tenykštėje gyvenvietėje yra vaikų mokyklėlė, kuri užsidaro, oro temperatūrai nukritus žemiau -50 laipsnių.

Žiemos nuotaikai pagavios poeto Vytauto Mačernio, kurio vardu ir šie matai paskelbti, tokios eilutės:

Vakaropi mėlynu dangaus ledu / Saulė rieda kaip varinė moneta.

Linkiu nesušalti!