Kultūra

2021.01.18 21:43

Pamąstymai po Jacovskytės žodžių: telefono kamera transformavo fotografiją, telefoną ar mus?

Gintarė Pakulytė, komunikacijos magistro studijų studentė Vilniaus universitete2021.01.18 21:43

Lietuvos fotografė Aleksandra Jacovskytė, kalbėdama LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stambiu planu“ (ved. Andrius Rožickas), teigia nebefotografuojanti žmonių gatvėse: „Žmonės priprato pozuoti, o fotografija tapo labai prieinamu dalyku.“

Interviu metu menininkei sugretinus žmonių pokytį su pokyčiu fotografijos technologijoje, kyla klausimas, ar telefono kamera, dėl kurios fotografija šiandien yra prieinama visiems, mus keičia. Atsakyti į šį klausimą ir suprasti šią kasdienio mūsų gyvenimo dalimi tapusią technologiją padeda Toronto komunikacijos teorijos mokyklos atstovo Herberto Marshallo McLuhano medijų teorija.

Stambiu planu. Aleksandra Jacovskytė: žmonės priprato pozuoti, o fotografija tapo labai prieinamu dalyku

Lietuvių kalboje medijos terminas reiškia komunikacijos priemonę ar kanalą ir yra siejamas su žiniasklaida. Svarbu paminėti, kad knygoje „Kaip suprasti medijas: žmogaus tęsiniai“, kurioje pristatoma H. Marshallo McLuhano teorija, žodis „medija“ vartojamas platesne prasme, nei ši sąvoka verčiama lietuvių kalboje, ir reiškia bet kokią žmogaus techninę raišką ar veiklos žaliavą, pavyzdžiui, akmenį, ratą, automobilį, raštą, pinigus. Kiekviena ši technologija ar išradimas pratęsia žmogaus jusles už sąmonės ribų, pavyzdžiui, telefonas pratęsia žmogaus ausis ir balsą, sukurdamas papildomą juslinį suvokimą. Šiuo konkrečiu atveju technologinis išradimas, pratęsiantis žmogaus sąmonę už jos ribų, yra telefono kamera.

Anot teorijos autoriaus, visos medijos, išskyrus šviesą, pasirodo poromis, pavyzdžiui, spausdintas žodis yra telegrafo turinys. Japonijos korporacija „Kyocera“ 1999 metų gegužės mėnesį pristatė pirmą telefoną su integruota kamera „VP-210 VisualPhone“. Priekiniame įrenginio korpuse įmontuotas objektyvas gebėjo užfiksuoti statišką vaizdą, o 5 cm skersmens ekranas – jį atkurti spalvotame ekrane. Telefonas taip pat gebėjo vaizdus siųsti dviejų kadrų per sekundę greičiu paštu ar mobiliuoju ryšiu ir buvo vadinamas vaizdo mobiliuoju telefonu (video mobile phone). Taip telefono kamera jungdama telefoną ir kamerą pratęsė telefono mediją, o telefonas tapo telefono kameros turiniu.

Apie telefono vizualumą H. Marshallas Mcluhanas rašė dar 1964 metais. Jis teigė, kad telefono medija atsirado iš bendro visuomenės siekio kalbėjimą paversti matomu, todėl išradus telefoną vizualiosios juslės stimuliavimo trūkumas ir negebėjimas matyti vaizdų (kokius, pavyzdžiui, įsivaizduojame galvoje skaitydami knygą) erzina rašto žmogų [1] ir jis telefoninio pokalbio metu ima popierių ir pradeda braižyti ar piešti. Telefono kamera šią problemą išsprendžia.

Nors šiai problemai išspręsti taip, kaip ji šiandien veikia mus, prireikė nuolatinio telefono ir kameros techninio tobulėjimo, korporacijos „Kyocera“ sukurto „vizualaus telefono“ pavadinimas ir korpuso priekyje integruota kamera liudija technologijos esmę – telefoniniam pokalbiui suteikti vizualumą. Šį struktūrinį masto, greičio ar erdvės pokytį H. Marshallas Mcluhanas vadina pranešimu ir teigia, kad medija yra pranešimas. Taigi, atsiradus telefono kamerai, telefoninis pokalbis įgauna naują veiklos mastą – tampa vizualus.

Medijų teorijoje H. Marshallas Mcluhanas teigia, kad telefonas žmones decentralizuoja ir įtraukia. Telefoniniam pokalbiui tapus vizualiam jis dar labiau decentralizuoja. Pavyzdžiui, draugėms kartu renkantis rūbus parduotuvėse, dabar apsipirkinėjimas vyksta draugėms esant skirtingose vietose ir tarpusavyje siunčiant rūbų nuotraukas. Naudodami telefono kamerą mes taip pat labiau įsitraukiame.

Vaizdo pokalbis ar nuotraukų siuntimas mus įpareigoja parodyti, kaip atrodome mes ar aplinka, o tai reiškia didesnį įsitraukimą nei į balso pokalbį telefonu. Įsitraukimas naudojant telefono kamerą lemia savęs reprezentavimą ir reiškimą vaizdu. Kitaip tariant, žmonės reikalauja vizualinio buvimo – tokio, kokio iš mūsų reikalaujama, kai stovime prieš fotoaparatą ar kino kamerą. Tik šiuo atveju operatorius, prieš kurį pozuojame, yra mūsų pašnekovas, todėl pozavimas tampa tokia pat kasdiene veikla kaip pokalbis telefonu.

Medijos ne tik jungiasi tarpusavyje, bet ir įgaudamos naujų formų konkuruoja su senosiomis: „Kiekviena naujovė kelia grėsmę egzistuojančios organizacijos struktūrai.“ (McLuhan, 2003, p. 243) Dėl šios priežasties, telefone integravus kamerą, ši medija pradėjo kelti grėsmę trumposioms žinutėms, nes vietoj jų vis dažniau siunčiamos nuotraukos. Telefono kamera taip pat konkuruoja su skaitmeninės kameros medija. Todėl 2017 metais kamerų įmonei „Nikon“ teko uždaryti vieną iš skaitmeninių fotoaparatų gamyklų Kinijoje, kadangi, nors fotografai ir entuziastai vertino padidėjusias skaitmeninės kameros galimybes, daugumai klientų užteko išmaniojo telefono, todėl kompaktiškos skaitmeninės kameros tapo nebereikalingos.

Kita vertus, remiantis H. Marshallo Mcluhano teorija, atmetamos visos galimos ideologinės telefono kameros technologijos sukūrimo priežastys ir veikimo efektai. Tai pastebėjo Raymondas Williamsas, kuris kritikuodamas technologinę determinizmo nuostatą kartu kritikuoja ir medijų teoriją. Anot autoriaus, medijų teorija yra paveikta visuomeninės ideologijos, todėl nėra kritiška visuomenės institucijų atžvilgiu, kurios tas medijas pagamina kaip produktus, o šie savo forma komunikuoja istorinę ir visuomeninę santykių reikšmę.

Šiandien nuotoliniu būdu kalbėjimas vaizdu galimas tik įsigijus telefoną ar kompiuterį su kamera. Ši nauja komunikacijos forma taip pat sukuria naujas pajamas, pavyzdžiui, kaip virtualūs kursai. Dėl to telefono kamera tampa komercinės institucijos komunikacijos forma, kuri, remiantis R. Williamsu, per mūsų finansinį santykį mus valdo ir kontroliuoja.

Taigi, nors telefono kamerų kokybei artėjant prie fotoaparato mums būtų priimtina manyti, kad telefono kameros technologijos esmė yra fotografija kaip meno raiška, o tai kartu reikštų fotografijos suklestėjimą, H. Marshallo Mcluhano medijų teorija atskleidžia priešingą požiūrį. Juo remiantis, telefono kamera suteikdama pokalbiui telefonu vaizdą pratęsia ne fotografiją, o telefoną.

Šis vizualumo atsiradimas pakeitė pokalbio struktūrinį mastą, dėl kurio žmonės tampa dar labiau decentralizuoti, o vizualiai įsitraukę į kamerą pripranta prieš ją pozuoti. Taigi, Lietuvos fotografės A. Jacovskytės abejonė dėl kasdienės fotografijos meninės reikšmės tampa pagrįsta ir kartu atskleidžia telefono kameros konkurenciją su trumposiomis žinutėmis bei visuomenės kontroliavimą, finansiškai atstovaujant komercinės medijos interesams.

Šaltiniai:

Cooke, Alex (2017 spalio 30). Nikon Closes China Camera Factory, Cites Smartphones as Cause. Fstoppers. [žiūrėta 2020 12 20]. Prieiga per internetą: https://fstoppers.com/news/nikon-closes- china-camera-factory-cites-smartphones-cause-201773

Fuchs, C. (2017). Raymond Williams’ communicative materialism. European Journal of Cultural Studies. 2017;20(6):744-762. doi:10.1177/1367549417732998

Hill, S. (2013, rugpjūčio 11). A complete history of the camera phone. Digital Trends [žiūrėta 2020 12 20]. Prieiga per internetą: https://www.digitaltrends.com/mobile/camera-phone-history/

Hillebrand, F. (2010) Short Message Service (Sms) The Creation Of Personal Global Text Messaging. John Wiley & Sons Ltd [žiūrėta 2020 12 20]. Prieiga per internetą: https://www.academia.edu/17311526/Friedhelm_Hillebrand_Short_Message_Service_SMS_The_C reation_of_Personal_Global_Text_Messaging

Yegulalp, S. ( 2012, gegužės 11). Camera phones: A look back and forward. Computerworld [žiūrėta 2020 12 20]. Prieiga per internetą: https://www.computerworld.com/article/2473084/camera-phones--a-look-back-and- forward.html#slide1

Kindberg, T., Spasojevic, M., Fleck, R., Sellen, A. (2005). The ubiquitous camera: an in-depth study of camera phone use. IEEE Pervasive Computing, 4(2), 42–50. https://doi.org/10.1109/MPRV.2005.42

McLuhan, M. (2003). „Kaip suprasti medijas: žmogaus tęsiniai“. „Baltų lankų“ leidyba.

„Stambiu planu“ (ved. Andrius Rožickas), LRT PLIUS.(2020.12.06) Aleksandra Jacovskytė: žmonės priprato pozuoti, o fotografija tapo labai prieinamu dalyku. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija [žiūrėta 2020 12 20]. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000131599/stambiu-planu-aleksandra-jacovskyte-zmones- priprato-pozuoti-o-fotografija-tapo-labai-prieinamu-dalyku

Villi, M (2007). Mobile Visual Communication: Photo Messages and Camera Phone Photography. Nordicom Review 28:1, pp. 49-62

[1] Rašto žmogus – H. Marshallo Mcluhano knygoje „Kaip suprasti medijas: žmogaus tęsiniai“ reiškia rašto technologijos paveiktą, prie vizualiojo raidyno formos pripratusį žmogų (Mcluhan, 2003).