Kultūra

2021.01.15 14:37

LRT KLASIKA kviečia klausyti – „Eugenijus Oneginas“ iš Vienos operos

Jūratė Katinaitė2021.01.15 14:37

Šeštadienį 18.10 val. LRT KLASIKOS eteryje skambės „Eugenijaus Onegino“ spektaklis. Tai – vienas paskutinių Vienos valstybinės operos spektaklių, prieš uždarant teatrą antrajam karantinui.

Spalio 31 d. įrašytame „Eugenijaus Onegino“ spektaklyje Tatjanos vaidmenį atliko kylanti Australijos žvaigždė Nicole Car, Onegino – charizmatiškas italas Andrè Schuenas, šiuo spektakliu debiutavęs Vienos operoje, Olgos – peterburgietė Ana Goriačiova, šiuo metu dirbanti Ciuricho operoje, Lenskio – daugybę tarptautinių konkursų laimėjęs ukrainietis Bogdanas Volkovas, dirigentas – Tomáš Hanus, šiuo metu einantis Velso nacionalinės operos muzikos vadovo pareigas.

Jei ne Piotro Čaikovskio operos „Eugenijus Oneginas“ ir „Pikų dama“ vargu, ar Vakaruose rusų literatūros klasikas Aleksandras Puškinas būtų gerai žinomas vardas. Vakarai vertina Tolstojų ir Dostojevskį, o štai Puškinas jiems yra pirmiausia mėgstamo kompozitoriaus Čaikovskio operų literatūrinių šaltinių autorius.

Puškinas „Eurgenijų Oneginą“ laikė geriausiu savo kūriniu. Įdomu, kad jo gyvenime daug panašumų į jo herojų – Onegino ir Lenskio – likimus. Puškinas gimė kilmingoje šeimoje 1799 metais. Penkiolikmetis jis jau kūrė eiles, perkopęs dvidešimtmetį dėl politinių satyrų pateko į caro nemalonę ir buvo ištremtas iš Peterburgo. Netrukus jis pradėjo kurti „Eugenijų Oneginą“. Septynerių metų prireikė šiam poezijos šedevrui. Tremtyje Rusijos Pietuose Puškinui veikiai pabodo ir jis pagarsėjo kaip lėbautojas, lošėjas ir mergišius. Galbūt todėl jo Oneginas – toks tikras, gyvenimiškas herojus. Poetas į jo lūpas įdėjo savo paties patirtį.

Grįžęs į Sankt-Peterburgą, Puškinas vedė, tačiau santuoka nenusisekė. Jis iškvietė į dvikovą vieną iš savo žmonos įkyrių garbintojų. Puškiną ištiko jo herojaus Lenskio dalia: dvikovoje jis buvo sužeistas ir po trijų dienų – 1837 metų sausio 29 dieną – mirė.

Čaikovskis pats atsirinko Puškino poemos fragmentus operai ir sakė, kad Tatjanos laiško sceną jis sukūrė gerokai prieš patį libretą. Jo jautri, romantiška prigimtis idealiai atitiko herojės vidinį pasaulį. Tatjana, paties Čaikovskio žodžiais tariant, jam tapo realiu žmogumi realioje aplinkoje.

Norėdamas atitolinti „Oneginą“ nuo operos klišių, Čaikovskis savo veikalą pavadino ne opera, o lyrinėmis scenomis ir išreiškė troškimą, kad jas atliktų dainininkai, galintys paprastai, įtikinamai vaidinti, ir kad choras neatrodytų kaip „avių banda“. Jis taip pergyveno, kad „Onegino“ nesugadintų teatro štampai, kad patikėjo premjerą Maskvos konservatorijos studentams. Ir nors pats kompozitorius buvo patenkintas, publika reagavo šaltai. Tačiau po poros metų – 1881-aisiais – su pasisekimu įvyko profesionali premjera Maskvos Didžiajame teatre.

„Operos vakaro“ kviečiame klausyti sausio 16 d. 18.10 val. LRT KLASIKĄ girdėti galite ir portale LRT.lt: čia.