Kultūra

2021.01.04 09:12

Kaip gatvės menas tapo edukacija – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų portretas

Ugnė Mažonaitė, Žurnalas „Gatvės meno galerija“2021.01.04 09:12

Nedaugelis galėtų pritarti minčiai, kad į mokyklą ėjo su dideliu entuziazmu. Keliaujant nepažįstamame mieste ar rajone beveik iškart galima atspėti, kuris statinys – švietimo įstaiga. Šiandien mokyklos šviesios, jaukios, renovuotos, bet ar dažnai tenka pamatyti tokių, kurių sienas puoštų didžiuliai piešiniai?

Ne kreivi paskubomis surangyti beprasmiai raidžių kratiniai ir net ne mokinių paroda iš dailės pamokų, bet įspūdingo dydžio fasadą dengiantis piešinys, vaizduojantis istorines asmenybes?

Nuo Lukiškių skersgatvio 5 esančios Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos sienos žvelgia Vasario 16-osios akto signatarai. Ir šie piešiniai skirti ne tik pasigrožėti, bet ir naujų žinių įgyti, nes čia galima organizuoti integruotas pamokas! „Tai vienas svarbiausių ir reikšmingiausių įvykių visai Lietuvai ir įvykis, kurį galima gana aiškiai pateikti, nupiešti“, – teigia idėjos „Atverti keliai“ sumanytojai ir įgyvendintojai Evelina ir Linas Kaziulioniai. Anot jų, tai tikrai nebuvo spontaniškas sprendimas, nes net ir eskizų būta jau prieš keletą metų. Šias mintis paversti tikrove leido laimėtas konkursas, organizuotas dailininkų paramos fondo „Kurkit“.

Gatvės menas ir švietimas

Sudominti ir patraukti dėmesį, ypač kalbant apie vaikus ir jaunimą, nėra pati lengviausia užduotis. O jei viskas vyksta mokyklos kontekste – juo labiau. Toks iššūkis tapo įkvėpimo šaltiniu E. Kaziulionei: „Aš pati esu pedagogė, labai dažnai bendrauju su mokiniais ir jaunimu, vizituoju mokyklas, vedu mokymus, užsiėmimus. Pamaniau, kad būtų įdomu sujungti Lino veiklą – dailę – su mano veikla. Galvojome, kad piešiniai gali ne tik papuošti sieną ar miestą, o kartu ir edukuoti, priminti istoriją ir svarbų Lietuvos įvykį, pabrėžti šio akto reikšmę. Taip pat norėjome pasiūlyti mokytojams ir mokykloms organizuoti įdomias edukacines ekskursijas. Tikimės, kad jie šiuolaikišku būdu prisimins šį svarbų įvykį, ugdys vertybes, įkvėps ir pažadins kūrybiškumą, susipažins ir su gatvės meno piešimu ir jo technika.“

Integruotos pamokos jau ir Lietuvos mokyklose yra vis dažnesnis reiškinys, o svarbiausia – tai įgyvendinama ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Vis dėlto, gatvės menas dar nėra toks dažnas pasirinkimas, todėl galima džiaugtis, kad yra pedagogų, mokyklų ir jų vadovų, kurie ilgai nedvejodami imasi naujų sprendimų. E. Kaziulionė sako, kad projektas jau sulaukė nemažai teigiamų atsiliepimų: „Po LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ gavau asmeninių žinučių iš mokyklų mokytojų, savo buvusios mokyklos auklėtojos, gavau prašymų nupiešti kitus istorinius įvykius ar žymius žmones ant jų mokyklų sienų ir parengti kitas integruotas pamokas. Tai mums be galo malonu ir svarbu, džiaugiamės, kad mokytojai teigiamai reaguoja į tokius projektus. Dabar tikimės, kad mokiniams tai bus įdomu ir naudinga.“

Kas ieško, tas randa

Mokykla turi daug veidų. Visų pirma – fizinių, tai mokiniai, mokytojai, darbuotojai. Taip pat ir emocinių, kultūrinių, istorinių. Jie ir keičia ir keičiasi, palieka žymę ir plečia galimybes. Projekto „Atverti keliai“ pavadinimas tarsi pats sufleruoja, kad siekiama drąsių, ryžtingų sumanymų įgyvendinimo, o tam svarbūs ir ypatingi žmonės.

Šįkart keliai išties buvo atverti – netikėtai atradus lengvai prieinamą, todėl puikiai integruotoms pamokoms organizuoti tinkančią sieną, kuri kaip tik buvo pačios mokyklos erdvėje, iškart gautas ir direktoriaus sutikimas. Net dažniausiai ilgai trunkantis dokumentacijos ruošos, leidimų išdavimo etapas įveiktas gana greitai. Sukurti dvidešimties žmonių paveikslą ant pastato sienos truko nei daug, nei mažai – apie savaitę laiko.

Pirmoji pamoka

Dalyvauti integruotose pamokose galės ne tik Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos bendruomenė, bet ir moksleiviai iš kitų Lietuvos mokyklų. Pamokos planas bei medžiaga laisvai prieinama visiems norintiems adresu www.okkarjera.com.

Visą pasaulį sukaustęs karantinas pristabdė projekto „Atverti keliai“ galutinę atomazgą – pirmąją pamoką. „Kai tik leis reikalavimai, iš karto surengsime ją. Galima surengti nuotolinę pamoką, bet manau, kad palauksime, kada situacija Lietuvoje nurims ir pamoką padarysime gyvai“, – sako E. Kaziulionė. Šis momentas svarbus ir tuo, kad paskui visi norintys bus kviečiami pamokas organizuoti savarankiškai, naudodamiesi mūsų parengtu ir paskelbtu pamokos planu.

Šaunios idėjos sklinda plačiai, todėl tikėtinas ir šio projekto tęstinumas. Įdomesnės, aktualesnės pamokos Lietuvos moksleiviams žadins smalsumą, o prie to prisidės ir nuo sienų žvelgiančios žymios istorinės asmenybės ar svarbiausių įvykių detales vaizduojantys piešiniai.

Daugiau apie Lino Kaziulionio kūrybą skaitykite elektroniniame žurnale „Gatvės meno galerija“, čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt