Kultūra

2020.12.11 18:12

Lietuvos kryptys po 100 metų: į kurią valstybę suksimės – svarsto Koršunovas, Jakilaitis

LRT.lt2020.12.11 18:12

„Naivu tikėtis, kad mes galėsime būti kažkokia nuo pasaulio ir jo problemų uždara ir autarkiška šalelė. Dėl šios priežasties turime nuolat mąstyti apie pasaulio tvarką, galimybes ir grėsmes, mėginti kuo geriau pažinti ir suprasti savo kaimynines valstybes ir jų visuomenes“, – sako filosofas Laurynas Peluritis.

Galima tik spėlioti, kaip po šimto metų atrodys Lietuva ir į kurią geopolitinę jėgą turėsime gręžtis, rašoma leidyklos „Lapas“ pranešime žiniasklaidai. Gal sėkmingai plėtosime transatlantinius ryšius, o gal vis daugiau dėmesio turėsime skirti Kinijai?

Apie šiuos ir kitus galimus Lietuvos ateities scenarijus su šalies politikais, menininkais, mokslininkais ir visuomenininkais kalbama Eglės Markevičiūtės ir Benedikto Gylio paramos fondo knygoje „Lietuva 2120“, kurią išleido leidykla „Lapas“.

Pradėti galvoti apie Kiniją turėjome jau vakar

Laurynas Peluritis knygoje „Lietuva 2120“ įspėja, jog jau vakar turėjome pradėti galvoti apie Kiniją ir jos ekspansines ambicijas bei naujo pobūdžio socialinės kontrolės eksperimentą.

„Kinijoje vyrauja kontroliavimas, judama totalitarinės cyber punk distopijos keliu. JAV, priešingai, viską valdo kompanijos, tad dažnai džiaugiamasi, kad tai daro ne valstybė. Europa bando ieškoti balanso tarp individo kontrolės ir apsaugos. Kiek tai sėkminga – atskiras klausimas, tačiau čia svarbus vertybinis apsisprendimas, ko mes tokia kontrole siekiame“, – svarsto Peluritis.

Merilando universiteto vyr. mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė stebėjosi, kad Lietuvoje apie Kiniją ir jos vaidmenį vis dar labai mažai mąstoma ir kalbama: „Žmonės čia pamažu susimąsto, o, pavyzdžiui, Kinija jau siūlo dideles investicijas, bet galbūt čia svarbus užslėptas saugumo klausimas. Lyderiaujančias intelligence technologijas turinčiose šalyse „Huawei“ įranga apskritai uždrausta, nebent norima transliuoti savo informaciją tiesiogiai Kinijos komunistų partijai. Keista, kad mums tai vis dar atrodo normalu.“

Kinija tampa vis dažnesne stotele ir Lietuvos menininkams. Teatro režisierius Oskaras Koršunovas sako: „Dabartinis Kinijos tikslas – atkurti Šilko kelią greitaisiais traukiniais, siekiant naujų istoriškai stiprių prekybos formų. Kaip jie to siekia? Stato koncertines sales, teatrus. Dabar Oskaro Koršunovo teatre išgyvename iš gastrolių po pasaulį, ir jei seniau pagrindinis uždarbis būdavo iš Vakarų, tai dabar penkiasdešimt procentų gauname iš Kinijos.“

Kiek JAV ateitis lems Lietuvos ateitį?

Žurnalistas ir laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis distopinį Lietuvos scenarijų sieja su Amerikos izoliavimusi ir susitelkimu tik į savo vidinius reikalus. Tokiame scenarijuje jis matytų ir Europos dezintegraciją, absoliutų Kinijos su satelitine Rusija dominavimą, sprendžiant bet kokius strateginius klausimus.

„Tai turbūt reikštų dar vieną Lietuvos pavergimą, okupuojant fizine ar kokia nors kita ateičiai labiau tinkama forma. Vakarų pasaulio sąjungų iširimas būtų didžiausia grėsmė, nes, net ir augant Kinijai, jos ekonominės galios dominavimui pasaulyje, Vakarų valstybės vis tiek turėtų didesnę galią. <...> Tačiau jeigu šis demokratinis pasaulis dezintegruotųsi, Lietuvai tai būtų didžiausia problema“, – mano Jakilaitis.

Tuo tarpu inovacijų politikos ekspertė Agnė Paliokaitė pristato utopinį scenarijų. Jos vizijoje po šimtmečio veiks Amerikos, arba Laisvųjų tautų sąjunga, kurią sudarys JAV, Kanada, galbūt kai kurios Europos ir Pietų Amerikos šalys bei Australija.

Ekspertės manymu, 2120 m. Lietuva bus klestinti Šiaurės–Baltijos regiono valstybė ir globalios Laisvųjų tautų sąjungos narė: „Tai rojus Žemėje. <...> Išsaugoti švarūs nuostabaus grožio miškai, pušynai, žuvų knibždantys skaidrūs ežerai ir upės – kiekvieno Žemės gyventojo svajonė skaudžių klimato kaitos pasekmių laikais“, – taip Lietuvą po šimto metų apibūdina Paliokaitė.

Apie galimas kultūrines, politines ir socialines Lietuvos kryptis po 100 metų daugiau skaitykite knygoje „Lietuva 2120“, kurioje savo ateities vizijomis dalijasi beveik pusšimtis žmonių, šiandien kuriančių Lietuvą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt