Kultūra

2020.12.29 09:28

Kvietkauskas apie žymiausią praėjusio amžiaus žydų poetą: kūrė, nors pats daugybę kartų buvo ant duobės krašto

Austėja Kuskienė, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.12.29 09:28

Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas LRT RADIJUI sako, kad labai svarbu tai, jog daugybė Abraomo Suckeverio eilėraščių buvo parašyti ne po Holokausto, bet jo metu. „Pasaulyje labai nedaug kūrinių, ypač poezijos, kurie būtų parašyti toje kraštutinėje, ribinėje situacijoje. Nepaisydamas to, kad pats daugybę kartų buvo arti mirties, ant duobės krašto, jis vis tiek rašė“, – A. Suckeverio kūrybą pristato M. Kvietkauskas.

A. Suckeveris (1913–2010) buvo vienas žymiausių 20 amžiaus žydų poetų. Jo vardas siejamas su ištisa epocha – tarpukario žydų kultūriniu gyvenimu, Vilniaus žydų dailininkų ir literatų grupe „Jung Vilne“.

Pasakojimo apie Abraomą Suckeverį klausykitės ir radijo įraše.


LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, skirtus Lietuvoje gimusiems, gyvenusiems ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusiems iškiliausiems litvakams prisiminti ir pagerbti. Dvidešimt aštuntasis pasakojimas skiriamas poetui A. Suckeveriui.

A. Suckeveris nuo pat kūrybinės karjeros pradžios laikytas itin perspektyviu poetu. Vis dėlto jį verta įvardyti ne vien kaip rašytoją, bet ir kaip aktyvų visuomenininką, besirūpinusį visų Vilniaus žydų, kūrusių jidiš kalba, literatūriniu gyvenimu.

Poetas rašė jidiš kalba. Nuo 1920-ųjų būsimas rašytojas mokėsi ir gyveno Vilniuje. Čia jis studijavo literatūrą.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, poetas pateko į Vilniaus getą. Čia, o vėliau ir iš jo pabėgęs, slapstydamasis miškuose, sukūrė per 80 eilėraščių. O Vilniaus getą likvidavus publikavo ir savo prisiminimų knygą „Iš Vilniaus geto“.

Patys tekstai yra įspūdingi dėl daugelio priežasčių – dėl be galo jautrios, metaforiškos ir tikslios kalbos, labai modernios ir kartu perteikiančios Holokausto metais patirtos tikrovės liudijimą.

Pasak literatūrologo, poeto M. Kvietkausko, iš jidiš kalbos vertusio A. Suckeverio poetinės prozos rinkinį „Žaliasis akvariumas“, A. Suckeveris yra vienas svarbiausių mūsų klasikų.

„Ir ta jo reikšmė nenyksta, – sako M. Kvietkauskas. – Patys tekstai yra įspūdingi dėl daugelio priežasčių – dėl be galo jautrios, metaforiškos ir tikslios kalbos, labai modernios ir kartu perteikiančios Holokausto metais patirtos tikrovės liudijimą.“

Šis poetas kūrė stiprią liudijimo literatūrą, sako M. Kvietkauskas. „Jis parašė vienus svarbiausių Holokaustą liudijančių kūrinių. Dar labai svarbu tai, kad daugybė jo eilėraščių parašyti ne po tų baisių įvykių, bet Vilniaus gete.

Labai svarbu tai, kad daugybė jo eilėraščių parašyti ne po tų baisių įvykių, bet Vilniaus gete.

Pasaulyje yra labai nedaug Holokausto kūrinių, ypač poezijos, kurie būtų parašyti būtent tuo metu, toje kraštutinėje, ribinėje situacijoje. Nepaisant to, kad pats daugybę kartų buvo šalia mirties, ant duobės krašto, jis vis tiek rašė.

Tokia poezija ir toliau stebina be galo aukštu lygiu ir įspūdinga kalba. A. Suckeverio tekstai svarbūs ir kaip kūriniai, ir kaip dokumentai“, – sako literatūrologas.

Po karo apsigyvenęs Tel Avive, A. Suckeveris ir toliau rašė. Poeto kūryboje vis išnirdavo Vilniaus ir Lietuvos patirtys – vaikystės prisiminimai, niūri geto kasdienybė, nepalaužiamos dvasios didybė.

Pasakojimo apie Abraomą Suckeverį klausykitės ir radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt