Kultūra

2020.12.07 12:00

Paaiškėjo Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai

papildyta 13.32
Austėja Mikuckytė-Mateikienė, Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.12.07 12:00

Gruodžio 7 dieną paaiškėjo Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.

Prieš tai įvertinusi 45-ių visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija tarpinio balsavimo metu atrinko dvylika pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas.

Rašytojas Saulius Tomas Kondrotas premiją pelnė už pasaulį be ribų literatūroje, kino operatorius Jonas Vitoldas Tomaševičius – už Lietuvos kino vaizdo poetikos aukštumas, aktorė Regina Šaltenytė – už nuosekliai puoselėtą vaidybos meno meistrystę, muzikologė Rūta Stanevičiūtė – už muzikos kultūros modernėjimo viziją ir kritinės minties atvirumą, architektas Gintaras Balčytis – už miestui ir žmogui atvirą architektūrą, dailininkė Eglė Ridikaitė – už kultūros paveldo aktualizavimą šiuolaikinėje tapyboje.

Dabar jau tik Alzheimeris, Parkinsonas...

Kalifornijoje gyvenantis S. T. Kondrotas Nacionalinę premiją pelnė už viso gyvenimo indėlį į Lietuvos kultūra ir meną. Trumpai pakalbintas LRT.lt, rašytojas teigė, kad pelnyti aukščiausią meno kūrėjui Lietuvoje teikiamą apdovanojimą – dvejopas jausmas.

„Iš vienos pusės malonu, kai kas nors tave įvertina. Iš kitos – supranti, kad tai tavo gyvenimo įvertinimas, o tuo pačiu ir ženklas, kad netrukus prasidės Alzheimeris, Parkinsonas ar dar kas nors panašaus“, – teigia Nacionalinės premijos laureatas.

Iš Sovietų Sąjungos 1986-aisiais pasitraukęs rašytojas sako nuo Lietuvos niekada nenutolęs, nes, kaip teigia ir vienos jo knygos pavadinimas, – pasaulis be ribų. Tėvynėje, tvirtina, apsilankantis kartą ar net kelis kartus per metus.

Autoriui, kurio vienas herojų kolekcionavo saulėlydžius, permainas Lietuvoje stebėti įdomu. „Nors kartais baisoka“, – priduria S. T. Kondrotas.

Klausiamas, ar dar rašo (ir kuria kalba?), pašnekovas atsako daugiausiai rašąs galvoje. „Visomis kalbomis, kokias tik moku. Kartais pagalvoju parašyti tekstą, kuris būtų suprantamas ir pasiekiamas tik rytų europiečiui. T. y. būtent įvairiomis Rytų Europos kalbomis“, – LRT.lt teigia rašytojas.

1976 metais jis baigė psichologiją ir filosofiją Vilniaus universitete, dirbo Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje, dėstė Vilniaus dailės akademijoje.

Nuo 1989 metų buvo Laisvosios Europos radijo bendradarbis Miunchene, 2001–2004 metais – lietuvių skyriaus direktorius Prahoje. Nuo 2004-ųjų gyvena JAV.

S. T. Kondrotas išleido novelių rinkinių, romanus „Žalčio žvilgsnis“, „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“. Parašė scenarijus kino filmams „Turtuolis, vargšas…“, „Žalčio žvilgsnis“. Šiemet leidykla „Tyto alba“ išleido rašytojo trumposios prozos kūrinių rinkinį „Kolekcionierius“.

Kojos pradeda drebėti...

E. Ridikaitės kūrybos pobūdis visada buvo artimas piešiniams ant sienų viešosiose erdvėse. Vėliau ji tapybą aliejumi pakeičia grafičiams naudojamais aerozoliniais purškikliais.

Jos darbų yra Nacionalinės dailės galerijos ir MO muziejaus kolekcijose, Estijos ambasadoje, privačiose Lietuvos ir užsienio kolekcijose.

„Kojos pradeda drebėti“, – apie emocijų pliūpsnį gavus premiją LRT.lt kalbėjo E. Ridikaitė.

„Dabar esu studijoje, ruošiausi parodai, kuri vyks pavasarį, jos tema – tikėjimas, pasitikėjimas“, – kalbėjo menininkė.

„Dabar nėra to nerimo, nors viskas rimčiau yra, bet psichologiškai tvirčiau jaučiuosi“, – teigė E. Ridikaitė, lygindama pirmąjį ir antrąjį karantiną.

Atėjo paauglys, išėjo „senukas“

Kino kritikai kalba apie mąslią ir lyrišką, žaismingą ir rūsčią J. Tomaševičiaus kino kamerą, apie emocionalų, neretai – dramatišką operatoriaus braižą.

„Atidaviau kinui 55 metus. 36–40 filmų operatoriumi buvau. Dirbau su geriausiais režisieriais – savo prieteliais ir draugais. Aš labai laimingas, kad visa plejada mūsų artistų užfiksuota kino filmuose. Tas viskas išlieka. Buvo ir yra nuostabių aktorių Lietuvoje“, – LRT.lt kalba laureatas.

„Į kino studiją įėjau paaugliu, o išjau jau senuku“, – teigė jis.

J. Tomaševičius tvirtino, kad jam mieli visi filmai, jie kelia labai gerus atsiminimus. Pašnekovo teigimu, paskutinis didelis jo darbas buvo filmas „Žvėris, kylantis iš jūros“ (1992), vėliau dirbta su dokumentiniais filmais, televizija. „Visą laiką sąžiningai bandžiau atlikti savo profesinę ir žmogišką pareigą“, – sako operatorius.

„Operatoriaus darbas – beveik kaip balete, reikia sveikatos. Man nepasisekė ir po operacijos nebegaliu filmuoti“, – atvirauja pašnekovas.

J. Tomaševičius dėkoja, kad buvo atsimintas. Pašnekovas įvertino visus premijos laureatus ir pretendentus: „Nuostabūs žmonės, labai daug visi padarę Lietuvai ir menams.“

Prasmingas gyvenimo taškas

Kai buvo skelbiamos laureatų pavardės, R. Šaltenytė sako apsipirkinėjusi parduotuvėje. Su LRT.lt žurnalistu kalbėjosi jau pakeliui namo, blaškoma stipraus pajūrio vėjo, simboliškai eidama pro bažnyčią.

„Nelabai tikėjausi, gražus, stiprus būrys pretendavo [į premiją]. Džiaugiausi, kad ir į 12-uką patekau. Šitiek metų atiduota Klaipėdos teatrui, profesijai, turėta ir sunkių, ir lengvesnių dienų, visokių pasiekimų. Todėl smagu, kad laikas nepraėjo tuščiai. Na, šis apdovanojimas – labai prasmingas gyvenimo taškas“, – LRT.lt sako už nuosekliai puoselėtą vaidybos meno meistrystę įvertinta Klaipėdos dramos teatro aktorė.

Pirmoji jos scenos mokytoja buvo iškili lituanistė Violeta Tapinienė, nuvedusi R. Šaltenytę tiesiausiu keliu į didžiąją sceną.

Aktorė pastaruoju metu sukūrė įspūdingą Marijos vaidmenį „Kalės vaikuose“, tačiau šis spektaklis liko nepastebėtas aukščiausių teatro apdovanojimų. R. Šaltenytė 2015 metais buvo įvertinta „Padėkos kauke“ už nuopelnus teatrui. 2019-aisiais jai įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Postūmis tęsti darbus

Už miestui ir žmogui atvirą architektūrą įvertintas G. Balčytis LRT.lt sako, kad toks dėmesys – išskirtinis dalykas, nes architektai nėra labai pastebimi greta žinomų režisierių, rašytojų, aktorių.

„Jų beveik niekas neatpažįsta iš veido, retas žino pavardę. Todėl šis apdovanojimas – didelis postūmis tęsti darbus“, – kalba Nacionalinės premijos laureatas, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentas.

Anot unikalaus Vilkaviškio autobusų stoties sumanymo autoriaus, gamta ir architektūra jame susiliejo į viena kūrinį.

„Šis darbas ir man, ir Vilkaviškio bendruomenei, užsakovams svarbus tuo, kad tokie pastatai atsiranda ne tik Lietuvos didmiesčiuose. Regionus labai nualino emigracija, jiems reikia ypatingo dėmesio. Architektūros poveikis regionų atsigavimui labai svarbus. O šis darbas rodo, kad architektūra gali atgaivinti rajono gyvenimą“, – tvirtina laureatas.

Už Vilkaviškio autobusų stoties projektą Šiuolaikinės Lietuvos architektūros parodoje „Žvilgsnis į save 2019–2020“ G. Balčytis pelnė apdovanojimą „1/5 metras“.

Avansas ateičiai

Už muzikos kultūros modernėjimo viziją ir kritinės minties atvirumą premija įvertinta muzikologė R. Stanevičiūtė LRT.lt tvirtino, kad tai jai – visiška staigmena.

„Pirmiausia, nesitikėjau, kad kolegos iškels mano kandidatūrą. Jaučiuosi nepaprastai pagerbta. Nacionalinė premija labai svarbi, nes tai – bendruomenės įvertinimas. Meno pasaulyje tokį nusipelnyti nelengva. Juo labiau sulaukti viso meno lauko įvertinimo.

Man tai – pasitikėjimo išraiška ir įpareigojimas. Nes premiją priimu ne už nuveiktus darbus, o kaip avansą ateičiai. Ketinu ją investuoti į būsimas knygas, kurias esu suplanavusi ir pradėjusi rašyti“, – teigia muzikologė.

R. Stanevičiūtė aktyviai dalyvauja nacionalinės muzikos programų sklaidos projektuose, inicijuoja ir rengia skirtingų meno sričių bendradarbiavimo projektus, bendradarbiaudama su kultūrinėmis institucijomis Lietuvoje ir užsienyje.

***

Į Nacionalinę premiją šiemet taip pat pretendavo: aktorius Vidas Petkevičius, choreografė Birutė Letukaitė (Birūta Komskienė), menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, operos solistas Edgaras Montvidas, režisierius Gytis Padegimas, fotomenininkas Remigijus Treigys.

Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas – kino režisierius Audrius Stonys. Kiti komisijos nariai: architektas Audrius Ambrasas, aktorius Vladas Bagdonas, filosofas Jonas Dagys, kompozitorius Giedrius Antanas Kuprevičius, muzikologė Jūratė Katinaitė, rašytoja Danutė Kalinauskaitė, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila, teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė, literatūrologė Jūratė Sprindytė, menotyrininkė Jūratė Tutlytė.

A. Stonys, paskelbdamas laureatus, kalbėjo: „Kultūra – sunkiai išmatuojama, palyginama substancija. Vienintelis kriterijus – šviesa, kurią skleidžia meno žmonės, kurios neuždengia net pandemijos pelenai. Ši premija – pagarbos ir dėkingumo ženklas kultūros šviesuliams.“

Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt