Archeologai Jeruzalės teritorijoje aptiko gyvenvietę, kurios amžius – 7000 metų. Tai rodo, kad trijų Abraomo religijų išpažinėjams šventas miestas yra tūkstantmečiu senesnis nei manyta.
Izraelio senybių valdybos duomenimis, kuriuos trečiadienį paskelbė šalies televizija, per kasinėjimus šiaurinėje Jeruzalės dalyje buvo rasta žmonių gyvenvietės liekanų, priklausančių vario amžiui, t. y. V tūkstantmečiui prieš mūsų erą. Archeologai ten buvo pakviesti ištirti teritorijos prieš tiesiant naują kelią. Laikotarpis, kuriuo datuojami radiniai, dar vadinamas vario ir akmens amžiumi: tuo metu žmonės pradėjo naudoti iš vario pagamintus darbo įrankius, bet dar neatsisakė ir akmeninių.
„Vario ir akmens laikotarpio paminklų buvo randama Negevo dykumoje, Galilėjoje, bet jų beveik nėra Judėjos kalvose ir Jeruzalėje, – sako daktaras Omri Barzilai iš Senybių valdybos. – Dabar mes pirmą kartą aptikome įspūdingų septynių tūkstančių metų senumo artefaktų“.
Archeologai Jeruzalėje rado keraminį indą, taurę iš bazalto, darbo įrankių iš titnago – jie visi būdingi vario ir akmens amžiui.
Iki šiol manyta, kad pirmoji gyvenvietė dabartinės Jeruzalės teritorijoje atsirado prieš maždaug 6 tūkstančius metų.