Kultūra

2020.11.20 13:15

„Scanorama“ apie festivalį karantino metu: tai yra krizinis kūrybingumas – statome laivą jau jūroje

LRT.lt2020.11.20 13:15

Europos šalių kino forumas „Scanorama“, „Moterys Lietuvos kino ir TV industrijoje“ (WIFT LT) ir „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA skyrius surengė virtualią diskusiją „Filmų nacionalinio ir tarptautinio išleidimo bei platinimo strategija COVID-19 kontekste“ su Lietuvos filmų gamybos, jų platinimo bei rodymo ir kino festivalių atstovais.

Kino industrijos profesionalai dalinosi savo patirtimi, kaip jiems sekėsi išleisti, platinti filmus neapibrėžtu pandemijos laikotarpiu ir kokios pamokos buvo išmoktos, rašoma „Scanoramos“ pranešime žiniasklaidai.

Kino festivaliai – socialinis reiškinys

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiais metais turėjo vykti hibridine forma – ir kino teatruose, ir internetinėje kino platformoje. Tačiau prasidėjus karantinui po dviejų dienų kino teatruose festivalis visiškai persikėlė į virtualią erdvę. Pasak festivalio programų koordinatoriaus Dmitrijaus Gluščevskio, tokia festivalio strategija buvo pasirinkta, išanalizavus kolegų iš Tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ ir užsienio kino festivalių patirtį.

„Hibridinis variantas mums atrodė patraukliausias, mat būtume galėję išlaikyti kino žiūrėjimo kino teatre patirtį, taip pat suteikti kolegoms iš kino teatrų galimybę atsigriebti finansiškai. Nujautėme, kad tokių pat srautų kaip įprastai negalime tikėtis, žinojome, kad bus ribojimų ir kad žmonės gali bijoti eiti į kino teatrą. Pagal pirminį sumanymą, virtuali erdvė turėjo suveikti kaip kompensacinis svertas tiems, kurie nenorės eiti į kino teatrą“, – sako „Scanoramos“ programų koordinatorius D. Gluščevskis.

Festivalio atstovo teigimu, iš anksto buvo pasiruošta galimam karantinui ir visam programos perkėlimui į virtualią kino salę. „Gal iš dalies atsikvėpėme su palengvėjimu, nors ir darėme viską, kad peržiūros kino teatruose būtų kuo saugesnės. Pandemija įgavo netikėtą pagreitį, žmonės bijojo eiti į kiną. Per pirmas dvi festivalio dienas kino salėse sulaukėme apie 2 tūkst. žiūrovų.

Nežinojome, ko tikėtis iš savo naujai sukurtos ir paleistos virtualios platformos, tačiau pirmas savaitgalis mus tikrai teigiamai nustebino. Su atėjusiais į kino teatrus šiuo metu esame pasiekę apie 9 tūkst. peržiūrų (diskusija vyko lapkričio 15 d. popietę – aut. past.). Paprastai tiek pasiekiame jau per pirmą abonementų akciją. Vadinasi, kol kas pasiekėme apie 18 tūkst. žiūrovų – įprasta praktika pardavimų skaičių virtualiose kino platformose dauginti iš dviejų, nes žmonės dažniausiai žiūri ne po vieną“, – pasakoja D. Gluščevskis.

D. Gluščevskio nuomone, žmonės jau pavargę nuo buvimo prie kompiuterių, žiūrėjimas virtualiai arthouse kino mėgėjams ne taip patinka. „Už šias peržiūras esame dėkingi savo branduoliniams žiūrovams, kurie lojaliai palaiko festivalį. Taip pat norime pastebėti, kad festivalis nėra tik audiovizualinio turinio vartojimas. Žmonės eina ten susitikti su bendruomene, turi galimybę pamatyti kūrėją, pristatantį filmą, sudalyvauti diskusijose ir t. t.

Žmonės eina į festivalį kaip į renginį. Kai festivalis vyksta virtualiai, gyvo dalyvavimo nelieka, turi daryti viską, kad jį imituotum. Vyksta virtualūs susitikimai, diskusijos, virtualios premjeros – viskas, kas sukuria bendro dalyvavimo įspūdį. Turime būti kūrybingi šioms veikloms sugalvoti. Tačiau tai yra krizinis kūrybingumas – statome laivą jau jūroje. Kai to nėra, tu tampi dar viena VOD platforma, tačiau ta, kuri dar nauja ir neturi savo vartotojų. Šiais metais negalime kalbėti apie pilnavertį festivalį“, – teigia jis.

Taip pat, pasak „Scanoramos“ atstovo, iššūkis virtualioje erdvėje yra tai, kad visi filmai prieinami vienu metu: „Įprastai dėliojant filmus į programą naudojamos strategijos žiūrovų dėmesiui atkreipti. Jos netenka prasmės, nes virtualioje aplinkoje visi filmai yra viename kibire. Žmonės iki paskutinės akimirkos nesirenka filmo, nes susidaro įspūdis, kad jie ten sugulę iki lapkričio 22 d. ir iki to laiko, neva, dar labai toli. Taip žiūrovai gali likti jų ir nepažiūrėję. Tokiomis sąlygomis gali kilti noras komunikacijoje kalbėti apie kiekvieną filmą, bet nusprendėme to nedaryti ir ieškojome kitų būdų pasiekti žiūrovus.“

Ketvirtadalis visų žiūrovų Lietuvoje renkasi nacionalinį kiną

Kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ Lietuvos filialo vadovo Gintaro Plytniko nuomone, žmonės nori išeiti iš namų ir filmus pamatyti kino teatruose: „Kai galės, ir išeis. Tai kino teatrų pliusas. Todėl kino teatrai kaip vietos, kur rodomi kino filmai, išliks. Dabar tiesiog laukiame, kol galėsime atverti duris.“

G. Plytnikas teigia, kad kino teatrai neturėtų būti sugretinami su renginiais ir tikisi, kad jie bus išgirsti ir skirtingi kultūros laukai bus pradėti segmentuoti. „Kino salė – viena saugiausių vietų dėl savo tūrio, ventiliacijos ir pan., turime tai įrodančias studijas. Žmonės čia ramiai sėdi ir nekalba – bet kurie biurai yra mažiau saugūs“, – kalba jis.

„Kai kino teatrai buvo atsidarę tarp karantinų, buvome pasiekėme lygį, kai galėjome išgyventi be paramos. Su tokiais filmais, kurie traukia žiūrovus, kaip, pavyzdžiui, „Tenet“ (rež. Christopher Nolan). Netiesa, kad žmonės vasarą nevaikšto į kiną. Liepa ir rugpjūtis – kaip tik labai geras laikas. Vasarą rodomi populiarūs lietuvių ir užsienio pramoginio žanro filmai. Žmonėms pabosta kepti dešreles ir jie eina į kiną. Kiekvienais metais taip būna. Ši vasara buvo kitokia, bet ne dėl to, kad žmonės bijojo, bet dėl to, kad didieji filmai pasitraukė į rudenį ar kitus metus. Visi, kas investuoja, nori grąžos“, – mano „Forum Cinemas“ Lietuvos filialo vadovas.

Kaip pastebėjo renginio moderatorė Rita Stanelytė, šiais metais liepos mėnesio kino teatrų lankomumas buvo tris kartus mažesnis nei 2019 m. liepą. Taip pat buvo rodoma daug lietuviškų filmų ir jie kino teatrų repertuaruose išsilaikė neįprastai ilgai, pavyzdžiui, „Nova Lituania“ (rež. Karolis Kaupinis) ar „Advokatas“ (rež. Romas Zabarauskas). Jos nuomone, lietuviški filmai įprastomis sąlygomis greičiausiai nebūtų turėję tokios galimybės.

„Rodome visus lietuviškus filmus, kurių kūrėjai kreipiasi, galbūt su nedidelėmis išimtimis. Norime lietuvių kūrėjams suteikti tramplyną. Ne mes, o žiūrovas sprendžia, kaip ilgai šie filmai rodomi – jei perkami bilietai, tai ir nulemia, kiek ir kur filmas bus rodomas, – kalba kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ Lietuvoje vadovas. – „Nova Lituania“, su kuriuo po pirmojo karantino atsidarė kino teatrai, ekranuose išbuvo ilgai, tai vadinamas „lėtapėdis filmas“.

Jam reikėjo „įsivažiuoti“, kad apie jį nueitų gandas. Jis beveik visą vasarą išbuvo ekranuose, galbūt skirtingai įvairiuose miestuose. Paklūstame rinkos taisyklėms. Negalime rodyti filmų tuščiose salėse. Ketvirtadalis visų žiūrovų renkasi nacionalinį kiną. Mes šiuo atžvilgiu Europoje esame vieni iš pirmų. Jei ekrane karaliauja, sakykim, filmas „Širdys“, vadinasi kažkas kita mažiau žiūrima. Žiūrovas kartą per savaitę gali nueiti į kiną.“

„Nova Lituania“ sėkmė

Filmo „Nova Lituania“ prodiuserė Marija Razgutė prisimena – daug kolegų sakė, kad jie yra bepročiai, nes pasiryžo filmą išleisti vasarą, bet nusprendė nepasiduoti. Filmas turėjo būti parodytas „Kino pavasario“ konkursinėje programoje ir balandį išeiti į kino teatrus. „Iš karto su platintojais sutarėme, kad neišleisime filmo vien tik į virtualią erdvę – tai filmas skirtas didžiajam ekranui. Laukėme, kas bus, ir kai pamatėme, kad situacija gerėja, pradėjome kalbėti su kino teatrais dėl premjeros laiko. Buvome nuolatinėje streso būsenoje. Bet mums buvo labai smagu, kad buvome pirmas į kino ekranus išėjęs lietuviškas filmas“, – džiaugiasi prodiuserė.

Anot M. Razgutės, filmas ekranuose išsilaikė du mėnesius ir jį pamatė apie 10 tūkst. žiūrovų: „Vėliau dar vyko įvairūs uždari seansai, tai dabar iš viso – apie 12 tūkst. žiūrovų. Manome, kad toks rezultatas pandemijos laikais, nespalvotam lietuviškam filmui yra puikus. Sprendimas išleisti filmą vasarą pasiteisino. Buvome tikri, kad rudenį greičiausiai bus antra koronaviruso banga, nežinojome, kokia ji bus. Galėjome rinktis – arba išleisti filmą vasarą, arba rudenį internete, arba laukti 2021 m. Bet juk nežinome, kaip bus toliau, ir neracionalu taip ilgai laikyti filmą.“

Jos nuomone, tai, kad jų filmui pavyko surinkti 12 tūkst. žiūrovų, rodo, kad žmonės buvo pasiilgę kino. Šiuo metu filmas jau pasiekiamas VOD platformose ir Lietuvoje, ir užsienyje (filmas šiuo metu rodomas prestižinėje arthouse kino platformoje „Mubi“), tačiau duomenų apie jo žiūrimumą internete prodiuserė dar neturi.

„Tenet“ atvejis

„ACME Film“ marketingo ir distribucijos vadovė Baltijos šalims Miglė Morkūnaitė teigia, kad „Tenet“ Baltijos šalyse buvo labai gerai žiūrimas ir prisidėjo prie platintojų ir kino teatrų išgyvenimo. Estijoje, kur buvo filmuotas, jis yra antras žiūrimiausias visų laikų filmas (nusileidžia tik estiškam „Tiesa ir teisingumas“). Latvijoje ir Lietuvoje „Tenet“ taip pat viršijo platintojų lūkesčius, nors tai sudėtingas filmas, išsilavinusiam ir išrankiam žiūrovui.

„Viena iš priežasčių – konkurencijos nebuvimas. Prie sėkmės prisidėjo ir ilgas rodymo laikotarpis. Bet kalbant apie situaciją užsienyje – studijai filmas dar neatsipirko. Labiausiai dėl to, kad tokiuose JAV miestuose kaip Niujorkas ar Los Andželas nedirbo kino teatrai, filmas neteko apie 30 proc. visos JAV kino teatro pajamų. Pats Ch. Nolanas apie išleidimą atsiliepia teigiamai – jis norėjo pagyvinti sugrįžimą į kino teatrus, norėjo padėti kino rodytojams. Studija tikisi „atgroti“ likusias pajamas per VOD. Lietuvoje „Tenet“ surinko 53 tūkst. žiūrovų. Tikėjomės netgi mažiau. Tai daugiau žiūrovų nei to paties režisieriaus „Diunkerkas“, bet mažiau nei „Tarp žvaigždžių“. Antrajame ir aktoriai žymesni, ir tema labiau suprantama paprastam žmogui“, – kalbėjo M. Morkūnaitė.

COVID-19 – proga mažesniems filmams?

Prodiuserė M. Razgutė būtų atsargi teigdama, kad dėl COVID-19 nežinomi kino kūrėjai turėtų daugiau šansų būti pastebėti kino festivaliuose. „Visi kolegos, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kas šiemet ketino – tas nusifilmavo, nors ir sudėtingomis sąlygomis. Vis dėlto, didieji filmai laikomi stalčiuose. Taip pat ir didieji nepriklausomų kino kūrėjų filmai – jų pajamos taip pat ateina iš rodymų kino teatruose. Pavyzdžiui, neišleidžiamas naujas Leoso Caraxo filmas. Tad tai iš dalies suteikia šansų mažesniems vardams, bet vis tiek konkurencija yra labai didelė. Gerų kūrėjų labai daug. Nemanau, kad šie metai bus nežinomų vardų atradimų metai“, – konstatuoja ji.

„Atsirado puikus šansas kinui, kuris taip ryškiai neišeidavo, – teigia G. Plytnikas. – Suspindėjo nepriklausomų platintojų filmai. Taip buvo birželio mėnesį. Vėliau viskas sugrįžo į įprastą logiką ir skaičius pradėjo valdyti šeimų pramogos – dubliuota animacija. Ji tradiciškai žiūrimiausia, tai yra mūsų išgyvenimo garantas. Vėliau atėjo didesni filmai iš Holivudo, kurie buvo antroje registro vietoje pagal svarbą.“

Pasak jo, per pirmą karantiną jie jau žinojo, kad didieji Holivudo filmai bus atidėti, bet taip pat žinojo, kad bus kitų filmų – lietuviškų, europietiškų, rusiškų, su kuriais galės dirbti. „Forum Cinemas“ Lietuvos filialo vadovo nuomone, dauguma, kas vasarą ir rudens pradžioje išleido savo filmus – laimėjo. „Įvyko prievartinė diversifikacija. Jei anksčiau valdė didysis Holivudas, dabar gali būti daugiau naudos mažesnių kūrėjų darbams. Kaip bus toliau – pamatysim“, – teigia jis.

Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyksta lapkričio 4 – 22 d. Festivalio filmus galima pamatyti virtualioje kino platformoje kinas.scanorama.lt.

Diskusija organizavusi „Moterys Lietuvos kino ir TV industrijoje“ (WIFT LT) – neformali grupė Lietuvoje, vykdanti edukacijos, mentorystės programas, skatinančias profesinių kompetencijų ugdymą, bei palaikanti ir skatinanti lyčių lygybę kino ir televizijos industrijose. Taip pat yra aktyvaus tarptautinio judėjimo „Women in Film and Television International WIFTI“ narė.