Kultūra

2020.11.13 21:19

Kauno „Metropolio“ deimantas: įsiūbavęs Lietuvos džiazo lopšį, muzikos neišsižadėjo net paverstas geto kaliniu

Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.11.13 21:19

Sakoma, garsiuosiuose prieškarinio Kauno restoranuose įsipatoginęs svečias greitai netekdavo nuovokos, kur esąs – Sankt Peterburge, Berlyne ar Paryžiuje. Galbūt ir dėl to, kad čia griežė neprilygstamas smuikininkas Moišė Hofmekleris ir jo vadovaujami populiariosios muzikos ansambliai. „Atminties akmenų“ cikle pasakojimas apie jį – širdį veriančių melodijų „Lakštingala“ ir „Plaukia sau laivelis“ – autorių.

Prie Lietuvos džiazo lopšio

3–4-uoju 20 amžiaus dešimtmečiais Lietuva sustiprėjo ekonomiškai, pamažu formavosi lietuviško miesto kultūra, o Kaunas tapo Lietuvos džiazo lopšiu. Miesto restoranuose ir kavinėse suskambo pirmieji nedidelės sudėties orkestrai, sudaryti iš vietos artistų ir atvykėlių, puikų akademinį išsilavinimą turėjusių žydų muzikų.

„Restoranų kultūra į nepriklausomą Lietuvą atėjo iš Vakarų Europos ir JAV. Atsirado radijas, jo bangomis pas klausytojus sklido šlageriai, atliekami Lietuvos pramoginės – mažosios – scenos artistų, – LRT.lt teigia muzikologė Rūta Skudienė. – Pasak amžininkų, vakarais restoranuose sunku buvo susigaudyti, kur esi – Sankt Peterburge, Varšuvoje, Berlyne ar Paryžiuje.“

3 dešimtmečio pradžioje politinių permainų blaškomi į nepriklausomą Lietuvą vyko artistai iš Maskvos, Peterburgo, Kijevo, Budapešto, Berlyno, Paryžiaus, kitų Europos miestų. Netgi iš JAV. Kaune prieglobstį rado ir žydų muzikų Hofmeklerių, Stupelių, Bankų šeimos iš Lenkijos aneksuoto Vilniaus.

Gausiausia atvykėlių šeima buvo Hofmekleriai, ir visi – muzikalūs: Marduchajus (Ašmenos kantoriaus sūnus, baigęs Imperatoriškąją rusų muzikos draugijos mokyklą Vilniuje) ir jo sūnūs Moišė, Leiba, Danielius, Ruvimas, duktė Zelda. L. Hofmekleris buvo klasikinis pianistas, koncertmeisteris, dirigentas, D. Hofmekleris griežė violončele, R. Hofmekleris aranžavo.

LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, skirtus Lietuvoje gimusiems, gyvenusiems ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusiems iškiliausiems litvakams prisiminti ir pagerbti.

Plačiau apie muziką 20 amžiaus pradžios Lietuvoje galima perskaityti čia.

Įgijo Jaschos Heifetzo išsilavinimą

Smuikininkas Moišė (Michelis) Hofmekleris (1898–1965) įsitvirtino respektabiliajame restorane „Metropolis“. Jo vadovaujami kolektyvai pelnė profesionaliausių Kauno mažosios scenos instrumentininkų vardą.

„Vilniuje M. Hofmekleris smuikuoti mokėsi pas profesorių Ilją Malkiną. Tą patį, kuris instrumento paslaptis perteikė pasaulinio garso virtuozui Jaschai Heifetzui. Kaune M. Hofmekleris koncertavo su brolių Hofmeklerių ansambliais: trio, kvartetu, kvintetu“, – pasakoja R. Skudienė.

Iki pat 4-ojo dešimtmečio pabaigos ypač garsus buvo jo orkestras, vadintas „Hofmeklerbandu“. „Dieną ir per pietus restorane paprastai skambėjo klasikinė muzika, o vakarais karaliavo lengvieji žanrai“, – teigia muzikologė.

Su orkestru dainavo Antanas Šabaniauskas, Danielius Dolskis, Antanas Dvarionas, Stepas Graužinis, Jonas Byra ir jo kvartetas, užsienio gastrolininkai. „Hofmeklerbande“ grojo ir Josifas Bankas, iki šiol skambančių lietuviškų šlagerių „Spaudos baliaus valsas“, „Rožės ilgesys“ ir žydų fokstroto „Ūpas“ autorius.

Vibrafonas – visiška naujiena

Garsūs buvo Abraomo ir Josifo Stupelių, Jašos Levinsono, Chaimo Ceitelio ansambliai, Makso Boršteino „Versalio“ kapela. Prieš seansus kino teatro „Odeon“ mažojoje scenoje grodavo simfoninis orkestras, vadovaujamas smuikininko, tituluoto pedagogo Izaoko Vildmano-Zaidmano.

„Muzikantai žydai buvo verslūs, nesibaimino atlikti pramoginės muzikos. Jai reikėjo gero akademinio išsilavinimo ir naujų instrumentų. Periodikoje buvo pabrėžiamas tokių ansamblių mobilumas, lankstumas, drąsa ir gebėjimas įsisavinti naujuosius instrumentus“, – teigia pašnekovė.

Anot jos, Lietuvos mažosios scenos orkestrų sudėtis atitiko tų laikų vadinamųjų Europos saloninių ar šokių orkestrų sudėtį. Ją sudarė styginiai, nedidelės medinių ir varinių pučiamųjų instrumentų grupės, akordeonas, fortepijonas, mušamieji.

Kai kurie instrumentai – saksofonas, akordeonas, bandža, vibrafonas, perkusija – Lietuvoje atlikėjams buvo visiškai nauji, jais išmokti groti nebuvo taip paprasta.

Pašnekovė cituoja 1931 metų kovo 19-osios „Lietuvos aidą“: „Restorano „Metropolis“ vadovybė praneša <...>, kad šiomis dienomis įsigytas vibrafonas – vienintelis visame Pabaltijyje! – ir pastatytas restorane.“ Būtent M. Hofmeklerio orkestre pirmą kartą suskambo vibrafonas – Lietuvoje visiška naujiena.

Pelnė Gedimino ordiną

Didžiules permainas pramoginėje muzikoje lėmė radijas. 1925 metais prancūzų kompanija „Societe francaise radio-electrique“ Kaune pastatė radijo stotį, po metų Kauno radiofonas pradėjo transliacijas.

„Radijas ir plokštelės į Lietuvą atnešė iki tol negirdėtų tango, fokstroto, čarlstono ritmų, naujausių Europos šlagerių, populiarių miuziklų ir kino filmų melodijų iš viso pasaulio. Įrašų firmos „Odeon“, „Columbia“, atsigabenusios į Kauną aparatūrą, ėmė įrašinėti vietinius estrados ir operos atlikėjus, kvietė juos į įrašų sesijas Kopenhagoje, Londone, Berlyne“, – pasakoja R. Skudienė.

Išlikusios plokštelės liudija M. Hofmeklerio ansamblių meistriškumą. Pirmuosius įrašus broliai Hofmekleriai padarė 1924 metais Kaune, atvykus firmai „Odeon“. 1926 metais M. Hofmekleris su 7 žmonių ansambliu surengė pirmąjį Kauno radijo koncertą. 1928 metais Berlyne ir 1931-aisiais Kaune „Metropolio“ orkestras įrašė plokštelių, jos dažnai buvo transliuojamos per Kauno radiją.

M. Hofmekleris puikiai kalbėjo lietuviškai, skatino lietuvių kompozitorius kurti mažajai scenai. Savaitgaliais vieną vakaro valandą Kauno radiofonas transliuodavo tiesioginius „Hofmeklerbando“ koncertus iš „Metropolio“ salės. Už lietuviškos muzikos ir už lietuvių liaudies dainų populiarinimą 1931 metų vasario 16-ąją M. Hofmekleris buvo apdovanotas IV laipsnio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.

Kalėjo Dachau

Antrojo pasaulinio karo metais M. Hofmekleris kalėjo Kauno gete, vėliau atsidūrė Dachau koncentracijos stovykloje Vokietijoje. Gete su garsiuoju smuikininku Danieliumi Pomerancu sutelkė 40 muzikantų orkestrą, rengusį dideles simfoninės muzikos programas.

„Dachau jam pavyko likti gyvam, 1944 metais juos išgelbėjo amerikiečiai. Po karo iki 1955 metų M. Hofmekleris gyveno Izraelyje, koncertavo Jeruzalės radijuje, vadovavo viešbučio „King David“ orkestrui“, – sako R. Skudienė. Jo brolis Leiba buvo nužudytas hitlerininkų 1941-ųjų birželį Kaune. M. Hofmekleris mirė 1965 metais Miunchene.