Kultūra

2020.11.07 14:33

„Džiazas ant stogo“ svečias fotografas Tomas Terekas: kartais koncerte būna taip gerai, kad nebegaliu fotografuoti

LRT.lt2020.11.07 14:33

„Ži rekomenduoja“ pokalbių ciklo „Džiazas ant stogo“ pašnekovas – fotografas Tomas Terekas. Gal neįprasta šiame pokalbių cikle sutikti ne muzikantą, ne kompozitorių, bet niekas nepaneigs, kad Tomo darytos nuotraukos iš džiazo bei improvizacinės muzikos koncertų yra neatsiejama šios bendruomenės dalis.

– Tomai, ar girdi muziką, kai fotografuoji?

– Dabar jau girdžiu. Pirmi fotografavimo metai būdavo tokie, kad turėdavau sustot jeigu labai gerai groja, pasiklausyti, nes kitaip tai buvo lyg triukšmas, aplinkos garsas. Pamenu, 2019 m. Kirtimų kultūros centre grojo grupė „Shortparis“, fotografavau juos, kažkiek to koncerto girdėjau, buvo masė žmonių, ir labai intymi aplinka, vokalistas krikštijo visus savo prakaitu, kitą dieną tvarkydamas nuotraukas, girdėjau koncerto vietas iš vaizdų, ir dabar vis būna kad ištinka tas momentas, kad, tvarkydamas nuotraukas, girdžiu koncerto momentus.

– Tavo nuotraukos labai muzikalios, kai po koncerto kitą dieną pasidalini jomis socialiniuose tinkluose, tie, kas buvo koncerte, ir patys, regis, dar kartą išgirsta muziką.

– Jeigu nuotraukos geros, žinokit, kad koncertas buvo labai geras. Vakar įkėliau naują nuotrauką, nesusijusią su muzika, traukinio nuotrauka tokia išplaukus, ir vienas žmogus parašė, kad ne tik mato, ne tik girdi, bet net ir užuodžia tą nuotrauką, tai dar nauja dimensija atsidaro, jei žmonės net užuodžia.

Jaučiu ne dokumentaciją, kai fotografuoju, o energiją, net nežinau, kaip tai pavyksta, bet pavyksta. Ypatingų receptų tam neturiu, fotografuoju juk ir su technika, ką turi ir kiti, mano gal tiesiog kitas kampas, pagridinis dalykas yra, kad pačiam nebūtų nuobodu, kad kitą dieną galėčiau pats tas nuotraukas peržiūrėt, ir, jei man įdomu, manau, kad tada yra pavykę.

– Kiek esu tave mačiusi, su fotoaparatu esi visada, gal miegi nebent be fotoaparato, bet į koncertus be fotoaparato neini?

– Labai labai labai retai, kartais būna aplinkybės, kad eini iš kažkur ir papuoli į koncertą, ir galvoji oooo neturiu, kuo fotografuot…

– Ar gali tuomet atsipalaiduot? Ir tiesiog sau leisti klausyt koncerto? Ar vistiek niežti rankos ir noris fotografuoti?

– Niežti rankos, dar ir kaip, bet stengiuos tuomet atsipalaiduot. Visgi labai retai kada neturiu fotoaparato su savimi.

– Ar fotografuodamas galvoji apie tai, kaip vėliau nuotraukas redaguosi? Ar jos bus spalvotos, ar ne, ar klijuosi į koliažą ir pan.?

– Na tada dingtsa improvizacijos momentas… bet iš tiesų galvoju. Ypač jei, pavyzdžiui, fotografuoju kažkokiam festivaliui, tada bandai išlaikyt tęstinumą to, jei, pavyzdžiui, jis vyksta 5 dienas, tai nebus, kad vieną dieną fotografuosi vienaip, kitą dieną kitaip. Mėgtsu daryti koliažus, arba įkomponuoti nuotrauką į nuotrauką, kelios ekspozicijos būna, užrašus uždėt, kad jaustųsi tai, ką jaučiu, klausydamas tą muziką, bandau tai perteikti, tai yra ne dokumentacija, bet bandau iš to padaryti kažkokį kūrinį, kad ir žiūrovui būtų įdomu žiūrėt, ir pačiam toks įššūkis išeina.

Bet yra koncertų, kur tikrai neplanuoju, fotografuoju, o paskui tai išeina kaip postkonceptualizmas, ir tada galvoju, kaip tai padarysiu, arba peržiūriu nuotraukas ir matau kelis aiškius dalykus, kas susideda iš to.

– Tai darai ne dokumentaciją, o emocinaciją (naujadaras išrastas laidos metu).

– Taip, nes esu visiškai intuitas, labai intuityviai jaučiu, kartais net prieš koncertą, einu, ir turiu intuiciją, kad bus muzikos prasme gerai, bet fotografijos prasme bus blogai, ir visada tai pasiteisina.

***

Pasikalbėjome dar apie tai, kaip į Tomo gyvenimą atėjo džiazas ir kaip jis kito, ar lengviau fotografuoti pažįstamus muzikantus, nei nepažįstamus, ir ar visuomenę vis dar reikia auklėti dėl nuotraukų autorystės žymėjimo.

„Džiazas ant stogo“ pokalbių ciklas yra kuriamas „Ži rekomenduoja“ iniciatyva, kuriame dar išgirsite pokalbius su džiazo muzikos pasaulyje jau įsitvirtinusiais Simonu Šipavičiumi, Dovydu Stalmoku, Kazimieru Jušinsku, Jievaru Jasinskiu, Danielium Pancerovu, Arminu Bižiu, Aurelijumi Užameckiu.

Pokalbis „Džiazas ant stogo“ su Tomu Tereku:

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt