Kultūra

2020.11.15 14:14

Pasaulį užkariaujantys korėjietiški serialai: apie ką jie pasakoja?

Ieva Šukytė, LRT KLASIKOS laida „Pilno metro“, LRT.lt2020.11.15 14:14

Visi iki šiol prisimena praeitą dešimtmetį visus apsėdusią Pietų Korėjos atlikėjo PSY dainą „Gangnam Style“, kurios muzikinis klipas pirmasis jutubo platformoje pasiekė milijardą peržiūrų skaičių.

PSY buvo pirmasis keipopo (K-pop) atlikėjas, taip pat prasiskynęs kelią į Vakarus. Tad nieko jau nebestebina, kai dabar populiariausių dainų sąrašų pirmose vietose atsiduria BTS, „Blackpink“ ar kitų Pietų Korėjos grupių dainos. 2018 m. „Hyundai“ tyrimų institutas atliko tyrimą, kuriame parodoma, kad vaikinų grupė BTS savo šaliai kiekvienais metais atneša apie 3,5 milijardo dolerių ir ženkliai prisideda prie šalies ekonomikos augimo.


Prie muzikos populiarumo prisidėjo ir režisieriaus Bong Joon-ho „Parazito“ („Parasite“, 2019) sėkmė, atnešusi jam keturias „Oskarų“ statulėles. Prieš tai Holivude jau keliskart dirbęs režisierius tapo vienu paklausiausių kino industrijos vardų. Vadinamąją „Korėjos bangą“ (angl. „The Korean Wave“) taip pat apima ir televizijos serialai, plačiau žinomi kaip keidramos (K-dramas). Jų teises šiuo metu gausiai perka „Netflix“, ši kompanija taip pat finansuoja kai kurių serialų gamybą.

Kaip ir anksčiau televizijos kanalus valdžiusios Pietų Amerikos ir meksikietiškos muilo operos, korėjietiški serialai užima didžiąją Azijos šalių rinką bei turi vis sparčiau augantį sekėjų ratą Vakaruose. Išties juos būtų galima vadinti azijietiškomis muilo operomis, kadangi daugumos pagrindinė tema – meilė. Romantiškos dramos ar komedijos yra bene populiariausias žanras. Jų reitingai užima aukščiausias vietas, aktoriai susilaukia daugiausia dėmesio socialiniuose tinkluose bei tampa įvairių prekės ženklų ambasadoriais.

Nepaisant žanrų, serialus, su tam tikromis išimtimis, sudaro 16 arba 20 serijų, kurių kiekvienos trukmė yra maždaug apie 1 val. 20 min. Daugiau nei vieną sezoną dažniau turi kriminaliniai ar istoriniai serialai. Romantiniuose, jau žanro klasika laikomuose serialuose, tokiuose, kaip „Boys Over Flowers“ ar „The Heirs“, pagrindinis siužeto konfliktas – neturtingos merginos ir vaikino santykiai. Pietų Korėjoje yra ryški socialinė ir ekonominė atskirtis tarp turtingų, konglomeratų atstovų šeimų ir paprastų šalies gyventojų, todėl ši tema yra itin populiari tiek kine (tą galima pamatyti „Parazite“), tiek televizijos serialuose.

Tiesa, pastaruosiuose beveik pasikartoja toks pat klišinis siužetas – jaunas, gražus ir populiarus vaikinas įsimyli paprastą, niekuo neišsiskiriančią merginą, jų santykiams būtinai prieštarauja senelis ar tėvai, kurie valdo įmonių tinklą ir vieną dieną jį perduos savo atžalai. Antraplaniai aktoriai pasitelkiami kurti meilės trikampius ar keturkampius ir visais įmanomais būdais bando sutrukdyti santykiams, kurių paskutinėje serijoje vis tiek laukia laiminga pabaiga. Pietų Korėjoje įmonių grupės, pavyzdžiui, „Samsung“, yra valdomos tos pačios šeimos narių ir net pačios vestuvės dažnai tampa įmonių vadovų sandoriu, norint išplėsti partnerystę arba viską laikyti uždarame rate, todėl dažnu serialų konfliktu ir pasirenkamas šis motyvas.

Tikriausiai ryškiausias korėjietiškus serialus išskiriantis bruožas – čia nėra erotikos ar intymių santykių. Pačių serialų kulminacija tampa poros bučinys paskutinėje serijoje. Tačiau net ir jis labai primena klasikinius Holivudo filmus, kuriuose būdavo galima bučiuotis tik suglaustomis lūpomis ir ekrane rodyti trumpą laiką. Jausmai daugiau yra išreiškiami per apkabinimus, kurie, kaip ir bučiniai, yra vaizduojami sulėtintais kadrais iš įvairių kampų.

Tokios scenos tapo beveik visų romantinių serialų ikonografija. Intymumo vengimo priežastis gali būti pačios šalies konservatyvumas ar serialų auditorija. Šiuos dažniausiai žiūri paprastos, jaunos ar vyresnio amžiaus moterys, kurios gali lengvai tapatintis su pagrindine veikėja, kilusia iš neturtingos šeimos. Vyrai serialuose dažniau rodomi pusnuogiai, ištreniruotais kūnais, besimaudantys duše ar persirengiantys po treniruotės, o moters niekada nepamatysime bent kiek atviresniais rūbais. Romantiniuose serialuose visada vaidina vienas iš populiariosios muzikos dievaičių (angl. Idols), jis dažniausiai įkūnija antraplanius aktorius. Tai yra įprastinė praktika serialo ir paties atlikėjo reitingams pakelti. Keipopo grupės gyvuoja labai trumpą laiką, reta kuri sulaukia 8 metų, todėl kai kurie dainininkai pamažu stengiasi keisti savo profilį ir pereina į aktorystę.

Žinoma, liberalėjant visuomenei, pamažu keičiasi siužetai ir pagrindinių veikėjų charakteristikos. Šiais metais „Netflix“ pasirodžiusiuose serialuose „Itaewon Class“, „It`s Okay to Not Be Okay“ ar „Record of Youth“ pagrindinės veikėjos moterys yra nepriklausomos ir net labiau ekonomiškai stabilios nei vyrai. Jų pagrindinis tikslas – ne tik surasti mylimą partnerį, bet ir siekti savo pačių svajonių bei būti sėkmingoms karjeros prasme. „Itaewon Class“ išsiskyrė ir tuo, kad viena iš antraplanių veikėjų seriale prisipažino esanti translytė.

Konservatyvioje Pietų Korėjoje mažai kalbama apie LGBTI+ bendruomenę ir žmonės dažnai bijo atskleisti savo seksualinę orientaciją. Taip yra ir pramogų pasaulyje, kadangi labai kritiškoje visuomenėje jie sulaukia daug neigiamų komentarų bei rizikuoja netekti darbo. Šiame seriale vieną iš vaidmenų atliko ir juodaodis aktorius, įkūnijęs afrikietės moters ir korėjiečio vyro sūnų. „Itaewon Class“ jis susilaukia komentarų dėl savo odos spalvos ir yra neįleidžiamas į naktinį klubą. Tai turbūt dažnas atvejis homogeninėje šalyje, kurios gyventojai nėra linkę kitaip atrodančių žmonių laikyti korėjiečiais.

Pirmą kartą pradėjusi žiūrėti korėjietiškus serialus, susidūriau su terminu „vizualinis aktorius“ (angl. Visual Actor). Taip vadinami aktoriai, kurių pagrindinė stiprybė yra jų išvaizda. Jie dažniausiai ir atlieka pagrindinius vaidmenis romantiniuose serialuose. Pietų Korėja, ir ypač Seulas, yra laikomi plastinės chirurgijos sostine. Šalyje yra įprasta savo vaikams dovanoti akies vokų korekcijos operacijas. Itin konkurencingoje visuomenėje įmonių vadovai yra linkę samdyti ne tik kvalifikuotus, bet ir vizualiai patrauklius žmones, todėl išvaizda korėjiečiams yra itin svarbi.

Korėja yra žinoma ne vien dėl romantinių, bet ir dėl istorinių, fantastinių ar kriminalinių serialų. Pastaruosiuose dažniau vaidina vyresnio amžiaus aktoriai. Nors šiuose serialuose ir yra tiriami nusikaltimai, pagrindinė siužeto linija dažniausiai išlieka teisėsaugos korupcija. Populiarių serialų „Signal“ ar „Stranger“ pagrindiniai veikėjai kovoja su savo vadovais ar bendradarbiais, kurie slepia įtakingų asmenų nusikaltimus ir dažnai yra papirkinėjami. Serialuose atskleidžiama konglomeratų įtaka šalies valdyme, jie sau parankius asmenis paskiria į aukštas pozicijas. Šis leitmotyvas – kuomet vienas ar keli asmenys pasiryžta kovoti prieš sugedusią sistemą ir siekti teisingumo prieš nusikalstamą veiklą vykdančius įtakingus asmenis – dažnai pasikartoja tokio žanro serialuose.

Nepaisant žanro, be socialinės nelygybės, vienas labiausiai pasikartojančių motyvų yra patyčios. Pietų Korėjoje nuo mažų dienų vaikai mokyklose susiduria su žiauriu bendraklasių ar vyresniųjų elgesiu, kuris dažnai priveda prie savižudybės. Šalis beveik kiekvienais metais patenka į didžiausią savižudybių skaičių turinčių valstybių sąrašą. Patyčias patiria ne tik mokiniai, bet ir suaugę žmonės, jie su patyčiomis susiduria darbe.

Vienas ryškiausių pavyzdžių Pietų Korėjoje – „Korean Air“ aviacijos įmonės vadovo dukros elgesys, kuomet ji pareikalavo, kad lėktuvas būtų grąžintas atgal į oro uostą, nes skrydžio palydovė jai padavė riešutus ne porcelianiniame dubenėlyje. Iš jos netgi buvo pareikalauta atsiprašyti atsiklaupus ant kelių ir palikti lėktuvą. Šis incidentas sukėlė didelį pasipiktinimą šalyje ir Heather Cho buvo nuteista už įstatymų pažeidimą.

Panašų elgesį galime pamatyti seriale „Itaewon Class“, kur pagrindinį veikėją visais įmanomais būdais bando sužlugdyti konglomeratų šeima. Jis įkūnija visuomenės idealą, bandantį gyventi sąžiningai ir kovoti prieš neteisybę. Tiesa, jis labiau tampa simboliu nei tikru pavyzdžiu, kadangi Pietų Korėjoje dideli įmonių tinklai dažnai nuperka arba išstumia iš rinkos smulkesnius verslus.

Net ir patys klišiškiausi ar absurdiški serialai gali daug papasakoti apie šalies visuomenę ir jai aktualias problemas. Pietų Korėjoje stipriai jaučiama socialinė nelygybė, opi yra patyčių ar savižudybių tema, apie kurią garsiai nekalbama. Tačiau pamažu bandoma prabilti kitais būdais – per kiną, serialus ar muziką, o, augant šalies populiarumui, šis turinys vis dažniau pasieks tarptautinę auditoriją.

Ievos Šukytės serialų apžvalga skambėjo LRT KLASIKOS laidoje „Pilno metro“.