Kultūra

2020.11.05 12:15

Su Faustu Latėnu atsisveikina artimieji, kolegos, bičiuliai ir gerbėjai

nuotraukų galerija papildyta 13.32
LRT.lt2020.11.05 12:15

Trečiadienio naktį mirė kompozitorius Faustas Latėnas. Artimieji, kolegos, bičiuliai ir gerbėjai su F. Latėnu atsisveikina Lietuvos kompozitorių sąjungoje. „Dabar jau tikrai aišku, kad mūsų karta išeina“, – LRT.lt kalbėjo Rimas Tuminas.

Lietuvos kompozitorių sąjungoje su velioniu atsisveikinti galima lapkričio 5 d. 12–19 val. ir lapkričio 6 d. 9–12 val. Lapkričio 5 d. 18 val. – šv. Mišios Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Sėlių g. 17).

Karstas išnešamas lapkričio 6 d. 12 val. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Artimieji prašo pagarbą kompozitoriui išreikšti gėlės žiedu. Taip pat laikytis saugumo rekomendacijų, saugoti vieniems kitus.

Taip pat skaitykite

Anksčiau kompozitoriaus dukra Elžbieta Latėnaitė pranešė, kad ji ir dar 7 šeimos nariai susirgo COVID-19. Tačiau kol kas neskelbiama, ar tai lėmė F. Latėno mirtį.

F. Latėnas ir režisierius R. Tuminas rengėsi naujam pastatymui Jevgenijaus Vachtangovo teatre.

„Dirbdamas su Rimu arba su Eimuntu Nekrošiumi visada sakau, kad jie ne pjesę stato, o kuria savo meno kūrinį, savo scenos reginį pagal tam tikrą pjesę. Todėl jie, nebijau tų žodžių, savo menu, teatru ir įdomūs pasauliui“, – LRT.lt yra sakęs F. Latėnas.

„Tokia neteisybė, kartais net sunku kvėpuoti“, – sakė anksti ryte LRT.lt skambučio užkluptas Vokietijoje besigydantis režisierius R. Tuminas.

Prieš kelionę į Vokietiją F. Latėnas įteikė jam savo muzikos įrašų, siūlė juos būsimam R. Tumino spektakliui. „Klausiau iki paryčių. Dabar jau tikrai aišku, kad visi išeiname, tai mūsų pabaiga. Mūsų karta, kuri šį tą darė, kai ko gal nepadarė, tačiau išeina“, – kalbėjo R. Tuminas.

Scenografą Adomą Jacovskį visada lydės šviesūs atsiminimai apie artimą bičiulį F. Latėną, kai abu dar devintojo dešimtmečio pradžioje dirbo su a. a. E. Nekrošiumi, paskiau tapo R. Tumino bendražygiais.

„Trise dirbome jau turbūt 30 metų. Nežinau, kas R. Tuminui dabar pakeis Faustą, – nėra kam pakeisti. Jie suprato vienas kitą iš pusės žodžio. Fausto muzika buvo labai svarbi spektakliuose“, – sako A. Jacovskis.

64-erių F. Latėnas 1990–1991 metais vadovavo Vilniaus „Lėlės“ teatrui, 1995–1996 m. ėjo Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro direktoriaus pareigas, 2000–2005 metais vadovavo Vilniaus mažajam teatrui, kelis kartus ėjo kultūros viceministro pareigas, patarė Lietuvos Respublikos premjerams kultūros klausimais, buvo kultūros atašė Rusijoje.

Pasaulinio garso violončelininkas, F. Latėno kūrybos interpretuotojas Davidas Geringas teigė, kad F. Latėnas buvo labai kultūringas, atidus, jausmingas – išskirtinis. „Man labai trūks Fausto. Tokių žmonių yra tiesiog per maža“, – sako D. Geringas.

„Man atrodo, kad visą savo koncertinę muziką aš jau sukūriau. Parašiau ją, kaip ir daugelis kitų kūrėjų, iki 35–36 metų. Vėliau dažnas tik tobulina, ką jau yra sukūręs. Nesiskundžiu, mano koncertinė muzika iki šiol skamba. Ir ne tik Lietuvoje“, – 2016 metais LRT.lt tvirtino F. Latėnas.

„Teatro muzika man įdomi tuo, kad, kurdamas ją, aš esu nuolatinėje gyvenimo ir kūrybinėje kelionėje: naujos pjesės, repeticijos, nauji aktoriai, ieškojimai“, – sakė jis.

Anot muzikologės Jūratės Katinaitės, F. Latėnas yra pirmasis lietuvių kompozitorius – teatro muzikos reformatorius. Būtent su juo, su jo karta ir netgi jo asmeniu konkrečiai teatro muzika įgavo savarankiškumo. „Jis įteisino iki tol laikytas kaip ir neskoningomis tokias muzikines formas, kaip humoras, banalybė arba sentimentalumas. Visa tai įgavo muzikinę išraišką, tapo labai svarbu tiek pačiam spektakliui, tiek žiūrovams, jie atpažino melodingumą, galėjo iš spektaklio eidami niūniuoti“, – LRT RADIJUI pasakoja muzikologė.

„Ir muzikas, ir politikas, ir diplomatas. Ir muzikoje būtent jis buvo diplomatas. Jis sugebėjo taip sujungti akademinės muzikos išraišką su populiariosios muzikos išraiška, kad tai tiesiog yra naujos kokybės darinys. Tai buvo teatro muzikos flagmanas“, – LRT RADIJUI teigė ji.

Klasikos garsai. Susitikimas su kompozitoriumi F. Latėnu

Anot muzikologės Rūtos Gaidamavičiūtės, F. Latėno muzika svarbi ir tuo, kad tuometėje akademinėje aplinkoje ji „vertė žmones laisvėti“, reaguoti nestandartiškai.

„Netaisau savo kūrinių. Geriau jau –sukurti naują, o ne perdarinėti tai, kas jau sukurta, mokytis iš savo klaidų ir nekartoti jų naujuose kūriniuose. Vis tobulinti ir tobulinti tą patį Doriano Grėjaus portretą – beprasmiška. Vien dėl to, kad kiekvienas kūrėjas kasdien ir pats kinta“, – LRT.lt prieš kelerius metus sakė F. Latėnas.

„Faustas buvo visoks, bet labiausiai – žmogus, kuris nemelavo. Jis nevyniojo žodžių į vatą. Jis arba nieko nesakydavo, arba sakydavo tiesą“, – talentingą kūrėją prisimena aktorė Larisa Kalpokaitė.

„Niekam tos muzikos nereikia. Ji šiais laikais reikalinga tik vienkartiniam atlikimui, kaip kokios vienkartinės pakuotės. Tam kartui patogu, ir tiek. Visi užsakymus gauna, sukuria muziką, atlieka ir pamiršta“, – po savo knygos „Muzika kaip teatras“ pristatymo portalui LRT.lt sakė F. Latėnas.

Pasak Gabrielės Tuminaitės, labiausiai ją žavėjusi F. Latėno savybė buvo humoro jausmas. „Jis turėjo labai aštrų humoro jausmą, labai gerą, nors gyvenimas buvo tragiškas. Prisimenu, kai gastroliavome Kinijoje, Italijoje – būdavo įtampos, sunkių akimirkų, o Faustas sugebėdavo prajuokinti!“ – prisimena G. Tuminaitė.

Aktorius Almantas Šinkūnas teigia: „Mano širdyje skambėjo, skamba ir visada skambės „Nusišypsok mums, Viešpatie“ melodija – amžino gyvybės ir mirties rato tema, kurią taip tiksliai atpažino ir užrašė Faustas. Žmogus, kuris jautė mūsų trapumo pulsą ir juo pasidalijo.“

Kompozitorius F. Latėnas sukūrė muziką ne vienam garsiam lietuviškam kino filmui.

Baigęs J. Gruodžio muzikos mokyklą, G. Kuprevičiaus kompozicijos klasę, F. Latėnas vėliau kompozicijos studijas tęsė tuometėje konservatorijoje pas E. Balsį.

F. Latėnas sukūrė kūrinių orkestrui, solo instrumentams, vokalui, chorui, filmams, bet daugiausia kūrė teatrui – sukūrė muziką keliems šimtams spektaklių.


Kompozitorius F. Latėnas įvertintas daugybe premijų: tarptautine K. Stanislavskio premija už muziką E. Nekrošiaus, R. Tumino spektakliams, „Kristoforo“ prizu už muziką spektakliui „Nusišypsok mums, Viešpatie“. 2014 m. jam įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už Lietuvos teatro skambesį, muziką kaip visavertę teatrinio vyksmo dalyvę.