Kultūra

2020.11.04 12:50

Vilniaus mažasis teatras prisimena Latėną: ištikimas draugas, kupinas liūdesio ir perpratęs žmogaus sielą

skelbiama informacija apie atsisveikinimą
LRT.lt2020.11.04 12:50

Trečiadienio naktį sukrėtė skaudi žinia – mirė kompozitorius Faustas Latėnas. Vilniaus mažajam teatrui tai itin skaudus įvykis, F. Latėnas – neatsiejama šio teatro ir jo bendruomenės dalis. Jautriomis mintimis apie mylimą kolegą, artimą draugą ir teisingą patarėją dalijasi režisieriai Rimas Tuminas ir Gabrielė Tuminaitė, teatro aktoriai ir vadovai, praneša Vilniaus mažasis teatras.

Vilniaus mažasis teatras kviečia atsisveikinti su kompozitoriumi Faustu Latėnu. Atsisveikinimas vyks Kompozitorių sąjungos namuose (A. Mickevičiaus g. 29, Vilniuje):
lapkričio 5 d. 12–19 valandomis;
lapkričio 5 d., 18 val. – šv. Mišios Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (Sėlių g. 17);
lapkričio 6 d. 9–12 valandomis;
Karstas išnešamas lapkričio 6 d. 12 valandą.
Laidotuvės vyks Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Artimieji prašo pagarbą kompozitoriui išreikšti gėlės žiedu. Taip pat laikytis saugumo rekomendacijų, saugoti vieniems kitus.

Rimas Tuminas: Faustas buvo draugas gyvenime ir paslaptyse

Faustas Latėnas buvo geras, ištikimas režisieriaus Rimo Tumino draugas. Anot jo, tokių draugų gyvenime pasitaiko labai mažai: „Galiausiai štai ir tų draugų netenkame, liekame vienatvėje. Faustas dabar pastūmėjo mane į vienatvę, o draugas jis buvo ilgus metus. Draugas visur – gyvenime, paslaptyse... Faustas labai nuspėdavo žmogaus dvasią, sielą, skausmą.“

R. Tuminas, kalbėdamas apie kompozitorių, teigia jį buvus kupinu liūdesio. „Jo muziką lydėjo amžinas requiem – tėvams, kuriuos labai mylėjo, sūnui, kurio neteko ir turbūt niekada su tuo nesusitaikė. Liūdnos buvo jo natos, bet ir šviesios. Faustas buvo... režisuojantis kompozitorius. Ne veltui jis mane kadaise, dar tik grįžusį iš Maskvos, šnekino pamokyti jį režisūros. Bet jis juo ir tapo – visada patardavo aktoriams, padėdavo“, – prisimena R. Tuminas.

Nors gyvenime ir darbuose pasitaikydavo ir barnių, lengvų nesutarimų, R. Tuminas sako negalėjęs dirbti be Fausto Latėno ir Adomo Jacovskio: „O dabar neįsivaizduoju, kaip bus. Mes byrame, išeiname. Tai mūsų kartos pabaiga, bet tame nieko tragiško. Kiekvienas išeina, kada jam reikia, kada jis nori arba jį, nenorintį, pakviečia.“

R. Tuminas, šiuo metu esantis klinikose Vokietijoje, prisipažįsta net apie apimančią savitą gėdą. „Buvau čia ir birželį, kai Lietuvoje staiga mirė Gediminas Girdvainis. Dabar vėl atvykau čia ir štai kas... Gėda, gėda prieš juos. Tarytum aš vienintelis noriu pabėgti nuo mirties, pasakyti, kad čia nebus mirties. Yra ta mirtis, yra. Tik teatras mums leidžia gyventi tuo, kad mirties nebus. Tai – didžioji teatro iliuzija“, – atvirauja režisierius.

Larisa Kalpokaitė: Faustas turėjo retą savybę

Aktorė Larisa Kalpokaitė kompozitorių F. Latėną apibūdina konkrečiai – tai žmogus, kuris nemelavo. „Pažinojau Faustą nuo pat konservatorijos laikų, nors tuomet mes tik pasisveikindavome. Artimiau susipažinome jau tada, kai kūrėsi Vilniaus mažasis teatras, kai buvo statomi spektakliai. Faustas buvo visoks, bet labiausiai – žmogus, kuris nemelavo. Jis nevyniojo žodžių į vatą. Jis arba nieko nesakydavo, arba sakydavo tiesą“, – talentingą kūrėją prisimena aktorė.

Anot L. Kalpokaitės, toks teisingumas, kokiu pasižymėjo F. Latėnas, labai reta ir brangi savybė.

„Net nekalbu apie tai, koks puikus jis buvo kompozitorius, puikus teatro žinovas, išmintingas vadovas. Beje, prisimenu juokingą nutikimą. Seniai, kai dalyvavome festivalyje „Baltijskij dom“ ir vaidinome „Nusišypsok mums, Viešpatie“, repetavome didžiulėje didžiulėje salėje. Salė buvo tuščia, tik aktoriai scenoje, o Faustas – paskutinėje eilėje. Skamba jo sukurta muzika ir Faustas rimtu veidu sako – kokią gražią muziką parašiau, kokią gerą!“, – juokiasi šviesias akimirkas prisimindama L. Kalpokaitė.

Patardavo, prajuokindavo, jautė trapumo pulsą

Vilniaus mažojo teatro režisierė Gabrielė Tuminaitė, paklausta apie F. Latėną, sako, kad kol kas kažką pasakyti apie šią netektį – be galo sunku: „Tų atsiminimų dar nelabai yra – turiu omenyje, kad buvo daug planų, daug darbų. Baisu, kas dabar taip sukurs muziką? Faustas buvo toks vienintelis... Ir ne tik Lietuvos mastu. Kur jis benuvykdavo, visi žavėdavosi jo muzika. O kas dabar?“

Pasak G. Tuminaitės, labiausia ją žavėjusi F. Latėno savybė buvo humoro jausmas. „Jis turėjo labai aštrų humoro jausmą, labai gerą, nors gyvenimas buvo tragiškas. Prisimenu, kai gastroliavome Kinijoje, Italijoje – būdavo įtampos, sunkių akimirkų, o Faustas sugebėdavo prajuokinti!“ – prisimena G. Tuminaitė.

Aktorius Almantas Šinkūnas teigia: „Mano širdyje skambėjo, skamba ir visada skambės „Nusišypsok mums, Viešpatie“ melodija – amžino gyvybės ir mirties rato tema, kurią taip tiksliai atpažino ir užrašė Faustas. Žmogus, kuris jautė mūsų trapumo pulsą ir juo pasidalino.“

Teatro vadovė Daiva Baltūsytė-Len kompozitorių F. Latėną apibūdina konkrečiai ir prasmingai – kaip nuostabų patarėją. Tą, kuris be nereikalingų emocijų suprasdavo, patardavo, įkvėpdavo ramybe ir pasitikėjimu.

Parengė Virginija Sližauskaitė

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt