Kultūra

2020.10.30 14:41

„Džiazo ant stogo“ svečias Simonas Kaupinis: kartais pamirštu, kad groju tūba

LRT.lt2020.10.30 14:41

„Ži rekomenduoja“ pokalbių ciklo „Džiazas ant stogo“ pašnekovas – tūbininkas Simonas Kaupinis. Jis groja grupėse „Ąžuoliniai berželiai“, „Kanalizacija“, „Laivo Troupe“ ir „Rakija Klezmer Orkestar“. Pokalbio vedėja Živilė Jankutė pirmiausia paklausė, ar Simonas grupes renkasi pagal pavadinimus. Juk visi tikrai nestandartiniai!

– Man kartais sunku papasakoti kitiems iš šono, kur groju, nes kiekvienas pavadinimas, atrodo, kelia žmonėms vis daugiau klausimų. Su improvizacine muzika yra toks dalykas, kad pavadinimas yra antraplanis. Pavyzdžiui, „Laivo Troupe“ gal atrodo kvailokas pavadinimas, bet vis tiek puikiai pavyksta tiesiog groti muziką.

– Pasikalbėkime apie improvizacinę muziką. Viename koncerto aprašyme perskaičiau, kad muzikantai gros laisvąją improvizaciją, vadinasi, turėtų būti ir nelaisvoji. Kuo jos skiriasi? Atrodo, kad improvizacija ir taip jau yra laisva.

– Bet kokia improvizacija, aišku, savotiškos laisvės turi, bet viskas lyg ir vis tiek yra tik toje muzikos estetikoje. Tarkim, groji džiazo standartus ir gali visiškai laisvai improvizuoti, priimdamas laisvosios improvizacijos principus, ir nekreipti dėmesio, pavyzdžiui, į tai, kokia tuo metu ritmika ar harmonija, arba gali groti visiškai tik toje estetikoje.

Kiekvienas žanras turi detalių, kurias reikia išgryninti pirmiausia pačiam sau, o vėliau su laiku ir įdirbiu įvaldai, kaip tos detalės įsipina į tavo mintį. Laisvojoje improvizacijoje gali visiškai neprisirišti prie jokio žanro ir, pavyzdžiui, jei koncertas trunka valandą, tam tikru metu gali būti, kad taip džiazovai visi groja, lyg džiazas jau skamba, o tada vėl lyg kažkaip kitaip, lyg pasaulio muzika ir pan.

– Esu pastebėjusi, kad kartais ant scenos groji užsimerkęs…

– Dažniausiai.

– Ką matai grodamas užsimerkęs?

– Sunku pasakyti, ar groju vaizdiniais. Su improvizacija, ypač laisvąja muzika, matyt, viduje man yra stipriausias metafizinis jausmas. Nenusakomas. Pirmą kartą jį esu pajutęs grodamas Dvariono muzikos mokykloje 12-oje klasėje. Grojau akademinius kūrinius, su akompanimentu, pianistas ir aš, kadangi grojau tuos kūrinius mintinai, grojau užsimerkęs ir pirmą kartą pajutau tą jausmą – atsimerkiau ir supratau, kad buvau kažkur ne visai čia, buvau pamiršęs, kad esu koncerte, kad žmonės manęs klausosi…

Kaip mokiniui tai buvo labai stiprus potyris, iki tol nepatirtas. Nežinau, ar po to daug sykių dar teko tai patirti atliekant akademinę muziką, o štai atliekant improvizacinę muziką – žymiai dažniau. Manau, vos ne kiekviename koncerte grojant laisvąją improvizaciją bent truputį to būna. Tai nėra vaizdiniai, o pamiršimas kūno, kartais net pamiršti, kad groji tūba, nebėra to fizinio jausmo, jis pradingta, ir atrodo, kad už viską aukščiau yra muzika, kad pats esi muzika.

***

Jei norite daugiau sužinoti apie improvizaciją, jums šis pokalbis tikrai bus naudingas. Taip pat sužinosite, kiek sveria tūba ir ar groti ja geriau atsistojus, ar sėdint!

Pokalbių ciklas „Džiazas ant stogo“ yra kuriamas „Ži rekomenduoja“ iniciatyva. Jame dar išgirsite pokalbius su džiazo muzikos pasaulyje jau įsitvirtinusiais Simonu Šipavičiumi, Dovydu Stalmoku, Kazimieru Jušinsku, Jievaru Jasinskiu, Danieliumi Pancerovu, Arminu Bižiu, Aurelijumi Užameckiu bei džiazo fotografu Tomu Tereku.

Pokalbis „Džiazas ant stogo“ su S. Kaupiniu: