Kultūra

2020.11.05 11:08

Inga Mitunevičiūtė: kam reikalingos knygos

knygų apžvalga
Inga Mitunevičiūtė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2020.11.05 11:08

Tik ritantis į pabaigą 2020-iems metams, kurie Lietuvoje minimi kaip Lietuvos žydų istorijos metai, susizgribau – žinoti žinau, girdėti girdėjau, bet – mažokai. Ir nusprendžiau nors likusį laiką daugiau pasidomėti žydų istorija.

Antonio Iturbe „Mažiausia pasaulio biblioteka“ (iš ispanų kalbos vertė Marija Aurelija Potašenko, leidykla „Baltos lankos“, 2020)


O tik ką lietuviškai pasirodžiusi ir dar spaustuvės dažais kvepianti Antonio Iturbe knyga „Mažiausia pasaulio biblioteka“, ant kurios subtilaus viršelio puikuojasi užrašas, kad tai tarptautinis bestseleris, tapo puikia pradžia ir įkvėpimu tęsti.

Šį romaną, paremtą tikra gyvenimo istorija, išleido leidykla „Baltos lankos“, o iš ispanų kalbos išvertė Marija Aurelija Potašenko – jai tai pirmas tokios apimties ir reikšmės vertimas. Reikia pasakyti, kad jaunoji vertėja su juo susitvarkė, o paties kūrinio pasirinkimas liudija puikų literatūrinį skonį.

Šią neploną (beveik 450 puslapių) knygą perskaičiau beveik vienu ypu, neatsitraukdama, iki laikrodis pradėjo rodyti nebepadorų laiką ir sveikas protas kėlė pagrįstas pretenzijas ir raginimus eiti ilsėtis, o skaitytojiškas įkarštis vertė ryte ryti tekstą – tokį gilų, tokį stiprų, tokį tikrą. Rūpestis, kaip susiklostys veikėjų likimas, kokios dar išryškės gyvenimo peripetijos, nugalės gyvenimas ar mirtis, leido pamiršti savus, kasdienius ir gana nykius, palyginti su skaitoma istorija, rūpesčius.

Šio romano pagrindas – Ditos Kraus, žydaitės, išgyvenusios kelerius metus Aušvice ir atlikusios tomis sąlygomis be galo svarbią ir šiek tiek keistą misiją, gyvenimo istorija. Kokia stiprybe dvelkia Ditos gyvenimas, beveik tokia pat ir apie ją parašytas tekstas, derinantis savyje grožinį ir dokumentinį pasakojimus. Viskas tikra – vardai, faktai, datos, istorijos. Ir nors Aušvico istorija pati savaime stulbina, nes vietoje, kurią įkūrė ir valdė absoliutus blogis ir kuri tapo visų įmanomų žmogiškų patirčių ir kančių laboratorija, būta ir didžiulio kilnumo, ir pasiaukojamo heroizmo pavyzdžių.

Dita Kraus – viena iš jų. Lageryje įkurtoje slaptoje mokykloje ji atliko be galo svarbią funkciją – buvo bibliotekininkė. Ką tai reiškia žmogiškojo pragaro sąlygomis? Ogi tai, kad jei būsi sučiupta, iškart atsisveikinsi su gyvenimu. Nesvarbu, kad visas bibliotekos turtas – aštuonios nuplyšusios fizinės knygos. Jos aukso vertės, nes yra vienintelis langas į pasaulį – kitą, normalų, be elektros vielų, iš kaminų nuolat rūkstančių dūmų ir su purvu besimaišančių pelenų, kurie dažnai yra tų, su kuriais vakar kalbėta, dalintasi vargu, draugauta ar net mylėta. Nes gyvenimas – visu įmanomu spektru – vyksta visur, kur gyvena žmonės – didvyriai ir išdavikai, parsidavėliai ir kilniaširdžiai, išnaudotojai ir tie, kurie sugeba išlaikyti tyrą sielą ir dvasios tvirtybę net apsupti protu nesuvokiamo žiaurumo.

Romane susipina daugelis likimų, įvairios jų kombinacijos ir variacijos dar kartą patvirtina posakį apie tai, kad Dievo, jei tik jis diriguoja visai šiai simfonijai, keliai nežinomi. O taip pat liudija nepaprastą žmogiškumą ir pasiaukojimą – juk knygos, kurias saugo, slepia, klijuoja suplyšusius puslapius, valo purvo dėmes ir dėl kurių nuolat rizikuoja gyvybe Dita, yra nereikalingos išgyventi, bet reikalingos tam, kad išgyventų siela.

Peter Singer „Gyvūnų išlaisvinimas“ (iš anglų kalbos vertė Tadas Juras, leidykla „Kitos knygos“, 2020)

Pirmoji knygas mums liudija, kokį pragarą žemėje žmonės gali sukurti žmonėms, o antroji išplečia ribas ir yra apie žmonių gyvūnams kuriamą pragarą. Tai Peterio Singerio knyga „Gyvūnų išlaisvinimas“, ją iš anglų kalbos vertė Tadas Juras, o išleido leidykla „Kitos knygos“.

Tai išties svarbi knyga, pasaulyje sukėlusi ne tik daug diskusijų ir prieštaravimų, bet ir vadinama gyvūnų išlaisvinimo judėjimo biblija. Ją perskaitę daugybė žmonių ryžosi dažnai nelengviems pokyčiams savo gyvenime ir pajudėjo mažiau kančių keliančio gyvenimo būdo ir mąstysenos link. Tačiau skaitant du autoriaus įvadus, iš kurių pirmas parašytas 1975 m., neapleidžia šioks toks kartėlio atmieštas nuostabos jausmas – negi mums reikia beveik 50 metų, kad lietuviškai skaitytume tai, ką visas pasaulis seniausiai perskaitė?

Ši knyga yra iš pokyčių epochos, jei taip galima pavadinti laikus, kai prasidėjo masiniai judėjimai už žmonių teises: iš pradžių juodaodžių, tada moterų, antikariniai ir ekologiniai judėjimai. Gyvūnų eilė atėjo vėliausiai, bet atėjo. Ir ši knyga yra minties, kad niekas neturi kentėti, nepaisant jų rasės, lyties, tautybės, religijos ir kitų ypatybių, išplėtimas už žmonių padermės ribų.

Reikia pasakyti, kad dar neišplėsta už šios padermės ribų, ši mintis pareikalavo daug aukų ir toli gražu nebuvo lengvai priimta. O pasaulio situacija ir vis įsiplieskiantys rasistiniai ir kitokie konfliktai rodo, kiek smarkiai dar gaji mąstysena, priimanti tik vieną – savo – tiesą. Tad priimti mintį, kad gyvūnai yra sąmoningos ir jaučiančios būtybės, kurioms būdingos emocijos yra tokios pat ar artimos žmogui, kurios geba justi skausmą, nerimą, baimę, kurios prisirišusios prie savo gentainių ir rūpinasi savo jaunikliais, buvo be galo sunku. Bet – įmanoma. Ir ši knyga gali būti pirmas žingsnis gilesnio supratimo, kokio masto kančią kelia žmonija gyvūnams, link.

Knyga, kurios autorius yra australų filosofas, besispecializuojantis taikomojoje etikoje, parašyta populiariu stiliumi ir išskyrus skyrius, kuriuose nagrinėjami filosofiniai ir etiniai gyvūnų išlaisvinimo nuo kančios klausimai, pateikia be galo daug iliustratyvių faktų ir liudijimų apie tai, ką sunku suvokti ir priimti blaiviu protu.

Ir tai yra du dalykai. Pirmas yra žmonijos kankinamų gyvūnų kiekis ir jų patiriamos kančios mastas. O antra yra šios kančios beprasmiškumas. Na, pavyzdžiui: kiekvienais metais vien JAV mokslo ir pramonės eksperimentams panaudojama nuo 25 iki 35 milijonų gyvūnų, jiems taikomas elektrošokas, jie švitinami radiacija, pririšti jie kvėpuoja cigarečių dūmais ar prilašintomis chemikalų akimis tiesiog kankinasi, kol numiršta. Ir čia tik keli pavyzdžiai. Apie daugumą jų nesinori nei galvoti, nei kalbėti. Dauguma tokių eksperimentų ataskaitų byloja, kad tyrimas arba patvirtino kito tyrimo rezultatus, arba tiesiog faktą, kad gyvūnai jaučia skausmą.

Ir nors čia tiek prikalbėta apie gyvūnus, reikia pabrėžti, kad ši knyga nėra vien tik gyvūnų mylėtojams skirtas kūrinys ir čia nerasite nieko apie ypatingą žmogaus ryšį su gyvūnais ar meilę jiems, greičiau jau – kokia jūsų lėkštėje gulinčios kumpio riekelės kaina. Pasak knygai įžangą parašiusio Yuvalio Noah Harari, „Gyvūnų išlaisvinimas“ kelia etinius klausimus, kuriuos sau užduoti turėtų kiekvienas žmogus.

Ingos Mitunevičiūtės knygų apžvalga skambėjo LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“.