Kultūra

2020.10.28 11:17

Bus atidengti Užupio Respublikos Konstitucijos lenta hebrajų kalba ir sinagogos atminimo ženklas

LRT.lt2020.10.28 11:17

2020 m. spalio 30 d. Užupyje bus iškilmingai atidengti Užupio Respublikos Konstitucijos lenta hebrajų kalba ir rašmenimis bei Užupio sinagogos (Užupio skveras, priešais Užupio 36) atminimo ženklas, rašoma Užupio bendruomenės pranešime žiniasklaidai.

Ceremonijoje dalyvaus Užupio Respublikos prezidentas Romas G. Lileikis, taip pat jos premjeras Sakalas Gorodeckis, Užupio žydai ir jų bičiuliai.

„Norime pasidžiaugti, kad būtent šiais išskirtiniais 2020-aisiais metais, kurie buvo paskelbti Lietuvos žydų istorijos ir Vilniaus Gaono metais, Konstitucijų sienoje Paupio gatvėje bus atidengta Užupio Respublikos Konstitucija hebrajų kalba. Žydų tauta naudoja posakį „žydų laimė“ (mazal yehudi), ir dažnai tai turi neigiamą konotaciją. Nors kartais jiems vis dėlto sekasi. Žydai bus antri, kurie po šios ceremonijos turės dvi Konstitucijas savo gimtosiomis kalbomis Užupyje. Prieš daug metų buvo atidengta lenta dalies vilniečių naudota jidiš kalba, o dabar bus atidengta lenta su atgaivinta moderniąja hebrajų kalba. Tai bus 40-oji lenta Užupio Respublikos Konstitucijų alėjoje“, – džaugiasi Danielius Gurevičius, vienas iš šio projekto idėjos iniciatorių.

„Pirmą sykį toks Užupio Respublikos projektas yra vykdomas, remiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Viliamės, kad nuo šiandien mūsų tautų – užupiečių, žydų ir lietuvių – istorinės ir kultūrinės sąsajos taps dar tvirtesnės, o LR Vyriausybė skirs didesnį dėmesį daugiamečiam Užupio Respublikos indėliui nuosekliai skatinant bendruomeniškumo ir humanizmo puoselėjimą, ne vien pristatant šią žmonių Konstituciją kitomis pasaulio kalbomis. Smagu, kad šio projekto metu pavyko po kruopelytę atkurti Užupyje veikusios sinagogos istorinę atmintį ir tai pristatyti šio laikmečio užupiečiams ir svečiams“, – sako projekto vadovas S. Gorodeckis, Užupio Respublikos premjeras.

„Užupio Respublikos Konstitucija yra daugiausia kartų pasaulyje perskaitytas lietuviškas tekstas“, – dėsto mintis, tapusias klasika, Užupio Respublikos prezidentas R. Lileikis, vienas iš Konstitucijos autorių.

Šiek tiek istorijos apie Užupio žydus

Užupis – vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, rašytiniuose šaltiniuose jis minimas jau 15 amžiuje. Pagal namų ūkių surašymo duomenis, 1887 m. Užupyje buvo 80 žydams priklausiusių pastatų. Juose gyveno daug tiek žinomų, tiek eilinių žydų vilniečių. Jie turėjo savo verslų ir parduotuvių ir prieš šimtą metų buvo sunku nustebinti vilniečius užrašais hebrajiškais rašmenimis.

Tačiau laikai pasikeitė ir žydų kalbos buvo ištrintos iš atminties, o sienos naujai nuglaistytos. Mums, Užupio ir Lietuvos žydams, yra malonu stebėti jau gerą dešimtmetį vykstančius teigiamus pokyčius žydų paveldo atžvilgiu. Kai mes kalbame apie istoriją ir paveldą, turimi omenyje kažkodėl tik praeities dalykai ir įvykiai. Tačiau šiandien mums yra ypač džiugu, kad įgyvendinamas kultūrinis projektas, kuris ir dabar, ir ateityje virs ryšiu tarp hebrajiškai ir lietuviškai kalbančių žmonių.

Persipildžius Šnipiškių žydų kapinėms, 1829 metais Užupio pakraštyje (dabartinių Olandų ir Krivių gatvių sankirta) buvo skirtas sklypas naujosioms Vilniaus žydų kapinėms. Pačiame Užupyje (Užupio g. 36 ir 38), vietoje ant Vilnelės kranto skardžio, iki 1840 m. stovėjo medinė sinagoga, o priešais ją aikštėje veikė Užupio turgus. 1841 metais toje pačioje vietoje buvo pastatyta nauja mūrinė vienaukštė sinagoga.

Ji turėjo ypatingą svarbą Vilniaus žydams, rabinas Salanteris vadovavo čia veikusiai žydų mokyklai ješivai. 1846 m. viešėdamas Vilniuje šioje sinagogoje apsilankė bankininkas, filantropas, didysis žydų tautos interesų globėjas, Britanijos baronetas Mozė Montefiorė. Užupio sinagoga yra pagrindinė jidiš kalba rašiusio autoriaus vilniečio Chaimo Gradės (1910–1982) romano „Aguna“ (Žmona be vyro) (1961) veiksmo vieta.

Iš Vilniaus žydų kvartalo dabartinėmis Užupio ir Krivių gatvėmis į kapines ėjo kelias, vietinių gyventojų vadintas Mirusiųjų arba Mirties keliu. Sinagoga buvo laidotuvių procesijos sustojimo vieta, nuo kurios garbingo mirusiojo karstas į kapines buvo nešamas ant rankų. Apytikriu skaičiavimu nuo 1829 m., kai buvo įkurtos žydų kapinės Užupyje, iki 1939 m. čia buvo palaidota apie 70 tūkstančių mirusiųjų.

Apie hebrajų kalbą ir raštą

Skiriami hebrajų kalbos raidos laikotarpiai: biblinis, pobiblinis, talmudinis, vidurinių amžių, moderniosios ir dabartinės hebrajų kalbos. Seniausi pirmojo laikotarpio rašto paminklai – Senojo Testamento tekstai, antrojo – religinės teisės rinkinys Mišna ir Biblijos komentarų rinkiniai midrašai, trečiojo – Jeruzalės ir Babilonijos Talmudai.

Prasidėjus žydų šviečiamajam sąjūdžiui haskalai, 18–19 a. hebrajų kalba pradėta leisti periodinius leidinius, kurti grožinę ir mokslinę literatūrą (Vilnius tapo vienu iš hebrajų grožinės literatūros centrų Rytų Europoje).

19 a. pabaigoje litvako Elizerio Ben Jehudos ir jo vadovaujamų mokslininkų iniciatyva bei pastangomis hebrajų kalba pradėta atgaivinti kaip šnekamoji ir 1948 metais tapo Izraelio valstybine kalba.