„Ži rekomenduoja“ pokalbių ciklas „Džiazas ant stogo“ pristato pokalbį su elektrinės gitaros muzikantu Dominyku Norkūnu. Vedėja Živilė Jankutė sako Dominyką pakalbinti norėjusi ir dėl to, kad jis žino daug įvairių faktų apie muziką. Pokalbyje tokių taip pat netrūks.
Dominykas mokėsi Vilniaus kolegijos Ritminės muzikos katedroje ir čia baigė bakalauro studijas, taip pat įgijo modernios muzikos ir laisvosios improvizacijos muzikos magistrą LMTA, buvo išvykęs į Daniją pagal „Erasmus“ programą ir Karališkojoje muzikos akademijoje mokėsi džiazo gitaros specialybės. Šiuo metu groja grupėse „Kanalizacija“ ir „Laivo troupe“, yra muzikos mokyklos „Muzikalkė“ dėstytojas.
– Dominykai, ar gitara groji kasdien?
– Na, pavyzdžiui, vakar negrojau. Anksčiau grodavau tikrai kiekvieną dieną, bet karantinas šiek tiek buvo išmušęs ritmą, ir gali būti, kad kartais negrosiu savaitę, bet kitą savaitę kiekvieną dieną po penkias valandas. Režimas dingsta, kai sumažėja koncertų, veiklos, bet tada pats savęs kritiškai klausiu: ar aš tik dėl koncertų groju? Ar jau praradau tą paauglystės žavesį, kai mokaisi dėl mokymosi?
Jei ir negroju gitara kiekvieną dieną, tuomet klausausi kokios nors naujos muzikos, ir kartais naujo atlikėjo atradimas gali atsverti naujus išmoktus akordus ar techniką. Taip pat yra skirtingi grojimo būdai, ar kuri muziką, ar lavini motoriką, ar tiesiog gerai leidi laiką su gitara ir groji savo mėgstamą kūrinį, stengdamasis jį atlikti kuo geriau.
Kartais namie pagroju su būgnininko lazdelėmis, nes tai irgi parodo įvairių dalykų, ką gali pritaikyti vėliau grodamas gitara. Pavyzdžiui, išsiaiškinau, kad dešinę ranką laikau įtempęs. Nepagrojęs būgnais nebūčiau to supratęs, nes ten, jei ne taip ką nors darai, iš karto skauda, taigi išeina tokie maži atradimai.
Tad, jeigu ir groji vienu instrumentu, krapštytis aplink muziką galima labai įvairiai. Galima pasiimti, pavyzdžiui, kokią simfoniją ir ją sekti natomis, stebėti, kas kur prisijungia ir kodėl kuriasi visa muzikinė drama. Tad stengiuosi krapštytis su muzika kuo daugiau ir tai ne visada atveda iki grojimo gitara.
– Groji grupėje „Kanalizacija“. Esu buvusi ne viename jūsų gyvo garso koncerte ir jaučiasi tai, kad jums, visiems grupės nariams, gera kartu groti ant scenos, iš jūsų sklinda gera energija, kurią jaučia ir klausytojai.
– Kažkada keitėme vieno kūrinio grojimą todėl, kad man nelabai patiko, kaip žmonės per jį juda. Man pasirodė, kad ne taip reikėtų šokt, reikia ką nors pakeist, kad žmonės kitaip šoktų. Aš net grupei nesakiau, kad keičiame dėl to. O tas „gera“ ateina iš to, kad repetuojame. Jeigu nerepetuotume, nesugebėtume taip sugroti.
Kai pats ateinu į grupės, kurią mėgstu, koncertą ir matau, kad kažkas neišeina, būna gaila, nes matau, kas nevyksta, o kartais tiesiog girdžiu klaidas. Norėtųsi, kad su „Kanalizacija“ jų būtų kuo mažiau, kad tai būtų kuo labiau nupoliruota muzika tose vietose, kur reikia, o tose, kur nereikia, kad būtų kuo purviniau, kaip ir kanalizcijoje.
– Kas kiek laiko reikia keisti gitaros stygas, ar jos turi galiojimo laiką?
– Yra žmonių, kurie keičia stygas kasdien, – ką tik uždėtos stygos turi šviesų garsą. Išsiaiškinau, kad esu alergiškas nikeliui, o beveik visos stygos padengtos juo, tad tenka pirkti brangesnes, kurios yra kuo nors padengtos, bet jos ir nerūdyja, todėl keičiu maždaug kas mėnesį. Žinoma, būna, kad stygos nutrūksta. Pavyzdžiui, per savo egzamino atsiskaitymą grojau tokį, sakykim, triukšmą, tai baigiau egzaminą be trijų stygų. Tad stygos gali būti keičiamos ir priklausomai nuo grojimo intensyvumo.
***
Pokalbyje Dominykas dar papasakos apie tai, kaip ieško įdomių faktų apie muziką, koks tai procesas, kaip atsirado grupės „Kanalizacija“ pavadinimas ir apie tikrumą scenoje.
Pokalbių cikle „Džiazas ant stogo“ dar išgirsite pokalbius su džiazo muzikos pasaulyje jau įsitvirtinusiais Simonu Šipavičiumi, Dovydu Stalmoku, Kazimieru Jušinsku, Jievaru Jasinskiu, Danieliumi Pancerovu, Arminu Bižiu, Simonu Kaupiniu, Aurelijumi Užameckiu bei džiazo fotografu Tomu Tereku.
„Ži rekomenduoja“ renginių kalendorių galite rasti čia.
Pokalbis „Džiazas ant stogo“ su Dominyku Norkūnu:
