Kultūra

2020.10.23 12:30

Venecijietiško stiliaus mišparai skambės po Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios skliautais

LRT.lt2020.10.23 12:30

Nerimo ir nežinios kupinais pandemijos laikais Rodrigo Calveyros vadovaujamas tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ atkakliai rengia vis naujas koncertines programas, kad galėtų dalintis su klausytojais muzika, šimtmečiais nešusia žmonėms šviesą ir viltį, rašoma ansamblio pranešime žiniasklaidai.

Spalio 26 d. Šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje ansamblis pristatys Lietuvoje dar negirdėtą ir muzikos istorijos nepelnytai pamirštą 17 a. pradžios kompozitorių Amadio Freddi (1580–1634). Venecijietiškų mišparų (vakarinių pamaldų giesmių) koncerte kartu su penkių dainininkų balsais ir bažnyčios vargonais skambės virtuoziškieji kornetai ir ankstyvasis fagotas – dulcianas. Šią programą parengė kviestinis meno vadovas, vienas garsiausių pasaulyje kornetininkų Frithjof Smith.

16 amžiuje muzikinę veiklą bažnyčiose ribojo griežtas protokolas – sakralinius kūrinius buvo galima atlikti tik balsais ir bažnytiniais vargonais. Vienintelis kitas instrumentas, kurį įsileisdavo bažnyčios, buvo kornetas, grodavęs kartu su balsais arba pakeisdavęs juos. Šis šviesaus, skvarbaus tembro, puikios artikuliacijos instrumentas netruko išpopuliarėti ir 17 a. pirmoje pusėje daugybė kompozitorių ėmė kurti virtuoziškus kūrinius balsams, vargonams ir kornetams.

Tai korneto atlikėjų „aukso amžius“, todėl būtent kornetininkai ypatingai giliai išmano šios epochos sakralinės muzikos repertuarą. Frithjof Smith yra vieno garsiausių pasaulyje kornetų ansamblio „Les Cornets Noirs“ įkūrėjas, taip pat dėstantis šį instrumentą svarbiausioje Europos senosios muzikos aukštojoje mokykloje „Schola Cantorum Basiliensis“ Šveicarijoje. Vilniuje jis pristato unikalią Amadio Freddi venecijietiškų mišparų programą, kuri nustebintų ir ilgas tradicijas turinčius Europos senosios muzikos festivalius.

Kompozitorius Amadio Freddi buvo kilęs iš neturtingos šeimos, tačiau būdamas vaikas gavo stipendiją giedoti Paduvos koplyčioje, kur įgijo ir kompozitoriaus išsilavinimą. Vėliau jis dirbo kapelmeisteriu Trevizo katedroje. Kaip kompozitorius jis buvo pralenkęs savo laiką, nes jo sakralinė muzika parašyta progresyviu „concertato“ stiliumi, į kurį jis integravo ir visiškai naujo trio sonatos žanro elementus, tik vėliau tapusius kertiniais venecijietiško stiliaus bruožais (maždaug apie 1620 m). Jo mišparai – tai vienas ankstyviausių vokalinių ir instrumentinių balsų derinimo pavyzdžių (dainininkų balsus papildo korneto ar smuiko partijos).

Šiandien A. Freddi yra praktiškai visiškai nežinomas autorius, tačiau ne tik savo laikais, bet ir visu šimtmečiu vėliau, 1732 m., jis buvo vertinamas kaip pakankamai įtakingas kompozitorius, kad būtų įtrauktas į Johanno Gottfriedo Waltherio enciklopediją „Musicalisches Lexicon Oder Musicalische Bibiothec“. 20 amžiuje atsigręžus į senąją muziką ir pradėjus ją iš naujo pažinti, A. Freddi indėlį į muzikos istoriją visiškai nustelbė šalia Trevizo, Venecijos San Marko katedroje panašiu metu dirbęs Claudio Monteverdi, kurio kūrinys „Vespro della beata Vergine“ pirmiausia iškyla galvoje vos paminėjus žodį mišparai.

Šiuo koncertu siekiama atkreipti dėmesį į šį kompozitorių, reikšmingai prisidėjusį prie 17 a. pradžios venecijietiško stiliaus raidos, ir pasidalinti su klausytojais itin pakilia, žaižaruojančia šio stiliaus muzika. Greta Amadio Freddi kūrinių venecijietiškų mišparų programoje skambės ir Iganzio Donati, Giuseppe Scarani, Alessandro Grandi, Giovanni Gabrieli ir kitų autorių sakralinės ir instrumentinės kompozicijos.

Kad šiuo išskirtiniu koncertu galėtų pasidžiaugti ne tik vilniečiai, jį numatoma tiesiogiai transliuoti ansamblio „Canto Fiorito“ ir Valdovų rūmų feisbuko paskyrose. Koncerto Šv. Kazimiero bažnyčioje klausytojų skaičius ribojamas, tad norintys klausytis šios muzikos gyvai kviečiami registruotis internetu arba koncerto vietoje.