Kultūra

2020.10.23 13:01

Į paskutinę kelionę išlydėtas operos karalius Vaclovas Daunoras

papildyta nuotraukų galerija; speciali laida
LRT.lt2020.10.23 13:01

Penktadienį artimieji, bičiuliai ir kolegos atsisveikina su vienu žymiausių visų laikų Lietuvos operos solistų – bosu Vaclovu Daunoru.

Atsisveikinimas su operos solistu V. Daunoru vyko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Didžiojoje salėje spalio 23 d. (penktadienį) nuo 9 iki 14 valandos. Scenoje dainavo Liudas Mikalauskas ir Vaidas Vyšniauskas. Urna iš teatro išnešta 14 val.

Speciali laida. Vaclovui Daunorui atminti – operos karalius, kuris niekada nebuvo „žvaigždė“

Laidotuvės vyko Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

V. Daunoras 1960 m. debiutavo operoje „Karmen“ Eskamiljo vaidmeniu. 1962 m. iškovojo trečią vietą M. Glinkos konkurse Maskvoje.

Į paskutinę kelionę Vaclovą Daunorą išlydėjęs sūnus: išmokė kertinių vertybių, kuriomis šiandien remiuosi

Taip pat skaitykite

V. Daunoras 1962 metais baigė Lietuvos konservatoriją, kelis dešimtmečius dėstė Lietuvos muzikos akademijoje, buvo Dainavimo katedros vedėjas, profesorius. Jo mokinės – operos solistės Jolanta Čiurilaitė, Sofija Jonaitytė. 1966 m. tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse Maskvoje pelnė ketvirtą vietą. 1971 m. tarptautiniame Tulūzos (Prancūzija) konkurse laimėjo didįjį prizą.

Gastroliavo Bulgarijoje, Lenkijoje, tuometinėje Čekoslovakijoje, VDR, Švedijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, JAV, Kanadoje, Egipte.

Daugiau nei tris dešimtmečius V. Daunoras dainavo Lietuvos operos ir koncertinėse scenose, ilgus metus dirbo Lietuvos operos ir baleto teatre, Lietuvos filharmonijoje, Kauno muzikiniame teatre. Vėliau tuo metu sukauptą artistinę ir vokalinę patirtį dainininkas vaizdingai išdėstė savo memuaruose, čia jis atskleidė menininko ir totalitarinės sistemos konfliktą, dramatiškus ir kurioziškus savo biografijos puslapius.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, V. Daunoras išvyko gyventi į JAV. 1994–2017 jis gyveno JAV, privačiai mokė dainuoti. Ten turėjo puikias sąlygas savo aistroms – žvejybai ir tapybai.

1995 m., būdamas 58-erių, sugebėjo debiutuoti prestižiniame Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre ir jame dainavo net dešimtį sezonų. 1988-aisiais jis dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau netrukus iš jos pasitraukė. 2005 m. solistas baigė karjerą dėl jam diagnozuotos Parkinsono ligos.

2018 m. pasirodė muzikologės Jūratės Katinaitės parengta monografija apie V. Daunorą „Karalių kuria aplinka“ (Raimondo Paknio leidykla). Per šios knygos pristatymą legendiniam solistui buvo suteiktas LNOBT emerito garbės vardas.

„Juo tavo karjera labiau kyla, tuo paprastesnis tampi. Nori, kad tave suprastų. Daug kam gyvenime atleidi“, – savo paskutiniame interviu sakė V. Daunoras.

Solisto vaikystė nebuvo lengva. Užaugo be tėvo – jis paliko šeimą. Keturiolikos vienas išvyko į Vilnių. „Eidavome per kiemus ir skaldydavome malkas žmonėms. Aš išėjau laimės ieškoti – mamytei bus viena burna mažiau“, – jaunystę prisiminė solistas.

„Vertinu operos dainininko vietą artistiniame gyvenime – jis yra kūrėjas. Kiekvienas kitaip sukuria tą patį vaidmenį. Dainininkas yra ne tik garso išgavimo meistras, bet ir tas, kuris pademonstruoja vaidmens vidų. Todėl žmonės ir lanko tą patį operos spektaklį daug kartų“, – paskutiniame interviu mintimis dalijosi operos solistas.

„Jis tiesiog netilpo esamame teatre. Norėjo kitokio teatro Lietuvoje. Veržėsi į pasaulines operų scenas ir jose švytėjo“, – LRT.lt teigė profesorius Vytautas Landsbergis. „Liko karaliumi be sosto. Tik senatvę vėl praleido tėvynėje. Karalius be sosto – o vis dėlto Lietuvos legenda“, – teigė jis.

Vladimiras Prudnikovas tvirtino, kad V. Daunoras prisidėjo prie Lietuvos operos teatro augimo, brandos. Ir kaip pedagogas, ir kaip operos ar kamerinės scenos dainininkas. „Operos pasauliui tai didžiulė netektis“, – pabrėžė V. Prudnikovas. Jis V. Daunorą vertino ir kaip puikų kamerinės muzikos bei liaudies dainų atlikėją.

„Tai buvo geriausias Lietuvos bosas. Esu daug įrašų matęs – tai operos pasaulio legenda, žinovų mylimas atlikėjas. Jo veiklą stebėjau ir labai jo talentą vertinu“, – teigė LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas.

Buvusi V. Daunoro mokinė Sofija Jonaitytė teigė, jog tai buvo labai atsidavęs mokytojas. „Balsas – labai subtilu. Esminiai principai vienodi, bet kiekvienas mokinys turi pasitikėti dėstytoju. Tai labai individualus darbas. V. Daunoras ieškojo, kaip pateikti dainavimo mokyklos metodą kiekvienam mokiniui, atsižvelgdavo į charakterį, galimybes“, – LRT.lt pasakoja S. Jonaitytė.

Anot pašnekovės, juos sieja ir kitas ryšys: „Jis iš Žagarės, aš irgi iš tų kraštų. Mūsų kraštuose labai mėgstamos liaudies dainos, su seneliais jas dainuodavome. Pats V. Daunoras yra įdainavęs liaudies dainų iš širdies gelmių.“

„Jis buvo iš visų kūno gelmių dainuojantis žmogus – su juo dainuoti ir vaidinti spektakliuose labai gera buvo, ypač kur buvo duetai, perduodi vienybę žiūrovui“, – LRT.lt teigė S. Jonaitytė.

„Po koncerto viename rajone man vyriškis pasakojo, kad buvo girdėjęs V. Daunoro įdainuotų kūrinių per radiją ir 7 kilometrus ėjo į jo koncertą, kad išgirstų jį gyvai“, – prisimena S. Jonaitytė.

Praėjusią savaitę ji buvo nuvažiavusi į slaugos namus ir bendravo su V. Daunoru – ruošė vitriną LNOBT teatre, nes spalio 15 dieną jis minėjo kūrybinės veiklos 60-metį.