Kultūra

2020.11.26 09:35

Jacques`as Lipchitzas be lietuviškų šaknų nebūtų sukūręs „didžiųjų gyvenimo medžių“

Indrė Kaminckaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.11.26 09:35

Lietuvoje, Prancūzijoje ir Amerikoje ryškų pėdsaką palikęs ir įamžintas Jacques`as Lipchitzas yra bene garsiausias Lietuvos žydų kilmės skulptorius bei žymus kubizmo atstovas. Nors menininkas taip ir negrįžo į Lietuvą, su gimtine jautė itin stiprų ryšį.

1891 metais Druskininkuose gimęs Chaimas Jakovas Lipšicas dabar pasaulyje žinomas kaip vienas garsiausių 20 amžiaus skulptorių Jacques`o Lipchitzo vardu. 1901 m. slapta nuo tėvo, bet remiamas motinos, jis išvyko į Paryžių. Ten jį supo dideli to meto meno pasaulio talentai, vienas jų – kubizmo pradininkas Pablo Picasso.


LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, skirtus Lietuvoje gimusiems, gyvenusiems ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusiems iškiliausiems litvakams prisiminti ir pagerbti. Dvidešimt penktasis pasakojimas yra skiriamas vienam garsiausių 20 a. skulptoriui Žakui Lipšicui.

J. Lipchitzo kūryboje ryški kubizmo įtaka, kiek vėliau pastebimos barokiškos formos, o vieni svarbiausių jo kūrybos bruožų – dėmesys žmogiškosioms problemoms, atskirties, migracijos temoms bei žmogaus ir Dievo santykiui.

Deja, Lietuvoje šis kūrėjas ilgai neužsibuvo. „1909 metais slapta nuo tėvo, bet remiamas motinos išvyko į Paryžių studijuoti dailės“, – sako dailės istorikė dr. Algė Andriulytė.

Dar vienas jo bruožas – jis mokėjo pagauti aktualias žmogiškąsias problemas.

Nors per daugiau nei 80 savo gyvenimo metų J. Lipchitzui teko gyventi ne tik Prancūzijoje, bet ir JAV, Izraelyje ir Italijoje, pasak istorikės, menininkas niekada nepamiršo savo šaknų.

„Esu skulptorius iš Lietuvos“, – mėgdavo pabrėžti jis, duodamas interviu ir atidarydamas parodas garsiausiose pasaulio galerijose.

Prancūzijoje, Paryžiuje, J. Lipchitzą supo dideli to meto meno pasaulio talentai, neišvengiamai darę įtaką jo paties kūrybai. „Nuo 1912 metų nuomojo dirbtuvę greta tokių dabar labai gerai žinomų menininkų, kaip P. Picasso.

Lipchitzas buvo net 10 metų jaunesnis už Picasso. Vis dėlto jis greitai tapo pagrindiniu lyderiu skulptūros mene. Vėliau įsiliejo ir į kubistinį sąjūdį – jo kūryboje labai svarbus yra kubistinis momentas.

Vėliau jis perėjo prie labiau barokiškų formų, pradėjo akcentuoti kitas temas – mitologines, biblines. Dar vienas jo bruožas – jis mokėjo pagauti aktualias žmogiškąsias problemas.

Be lietuviškų šaknų nebūtų sukūręs „didžiųjų gyvenimo medžių“. Tačiau pabrėždavo, kad žvalgytis atgal tinka nebent tradicijas saugančiam amatininkui, o menininkui tai gali būti kūrybos stabdis.

Dar vėliau, ypač po karo, jis perėjo prie gilių, apibendrinančių temų – atskirties, migracijos, žmogaus ir Dievo santykio“, – J. Lipchitzo kūrybą pristato dailės istorikė A. Andriulytė.

Tiek Europos, tiek Amerikos meno scenoje garsus J. Lipchitzas į Lietuvą taip ir nesugrįžo, tačiau palaikė ryšį su gimtine ir susirašinėjo su čia likusiais mūsų kultūros veikėjais.

„Su skulptoriumi Vladu Vildžiūnu, muzikologu Vytautu Landsbergiu, – J. Lipchitzo susirašinėjimo draugus vardija dailės istorikė. – Jis yra sakęs, kad be lietuviškų šaknų nebūtų sukūręs „didžiųjų gyvenimo medžių“. Tačiau čia pat ir pabrėždavo, kad žvalgytis atgal tinka nebent tradicijas saugančiam amatininkui, o menininkui tai gali būti kūrybos stabdis.“

Išsamesnio pasakojimo apie Žaką Lipšicą klausykitės ir radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.