Kultūra

2020.10.21 18:21

Meno fanatikas Borisas Schatzas grįžta į Lietuvą: svajojo tapti „vyriausiuoju Jeruzalės šventiku“

Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.10.21 18:21

Spalio 21 dieną Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) Tolerancijos centre atidaroma paroda „Boris Schatz: „Izraelio meno tėvas“ iš Varnių“. Parodą, skirtą Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams, galima vadinti sugrįžimu: iš naujosios tėvynės į gimtąją, iš Izraelio – į Lietuvą.

Izraelyje išgarsėjusį B. Schatzą Lietuvoje mažai kas žino. Jo atminimą išsklaidė 20 a. istorinės audros, užvėrė geležinė uždanga.

„Mano tikslas – sugrąžinti dailininką Lietuvai, pristatyti jo asmenybę. Atėjo metas jam sugrįžti ir į Lietuvos žydų istoriją“, – LRT.lt teigia parodos kuratorė, menotyrininkė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja Jolanta Širkaitė.

Tėvai vylėsi jį tapsiant rabinu

B. Schatzas gimė 1867 metais Varniuose, 1932-aisiais atgulė Denveryje. Litvakų dailininkas, skulptorius, pedagogas Jeruzalėje įkūrė pirmąją Izraelio žemėse profesionalios dailės mokyklą, pavadino ją biblinio architekto Becalelio vardu.

B. Schatzas užaugo religingų žydų šeimoje, kildinusioje save iš didžiojo Vilniaus Gaono palikuonių.

Nors tėvai vylėsi jį tapsiant rabinu, menininko talentas ir sionistinės idėjos nuvedė jaunuolį į Vilniaus piešimo mokyklą. Skursdamas, negaudamas tėvų paramos, jis siekė tapti didžiu skulptoriumi – kaip tada Vilniuje jau garsus Markas Antakolskis.

Taip pat skaitykite

B. Schatzui atvykus į Paryžių, M. Antakolskis Varšuvos meno pasaulyje jau pripažintą dailininką, priėmė dirbti savo padėjėju.

B. Schatzo kūriniuose atsiskleidžia laisvės ir kovos temų aukštinimas. Išvydęs jo darbus, būsimasis Bulgarijos karalius Ferdinandas pakvietė dailininką aktyviai dalyvauti kuriant pirmąją Bulgarijos dailės mokyklą. Ilgainiui ji išaugo į Nacionalinę dailės akademiją.

Bulgarijoje pasisėmęs patirties B. Schatzas 1906 metais atidarė Becalelio dailės mokyklą Jeruzalėje. Jos atsiradimą parėmė pasaulio sionistai, daugiausiai berlyniečiai.

LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, skirtus prisiminti ir pagerbti Lietuvoje gimusius, gyvenusius ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusius iškiliausius litvakus.

Jeruzalės namai atvėrė duris

Apie B. Schatzą lietuvių visuomenė žino labai mažai, ne ką daugiau jis žinomas Lietuvos ar Jeruzalės žydams. Jo kūriniai išsisklaidė visame pasaulyje, daugiau jų eksponuojama Bulgarijos sostinėje Sofijoje. Ten B. Schatzas labai populiarus, žinomas. Ir nenuostabu, nes tai bulgarų skulptūros pradininkas.

Kai 2017-ųjų rudenį J. Širkaitė rengė Vilniaus piešimo mokyklos parodą (Nacionalinėje galerijoje), B. Schatzą reprezentavo vienas vienintelis kūrinys, dvipusė drobė „Seno žydo portretas/ Gėlių natiurmortas“.

Tada menotyrininkė leidosi į dailininko kūrinių paieškas Jeruzalėje. Per antrą apsilankymą J. Širkaitei atsivėrė Schatzo namų (The Schatz House) durys. Ten menotyrininkė ir išgirdusi pasiūlymą surengti dailininko parodą Lietuvoje.

Gana išsamių žinių apie jį suteikė 1925 metais hebrajų kalba parašyta ir Becalelio mokyklos inicijuota B. Schatzo monografija.

„Supratau būtinybę joje užrašytais dailininko jaunystės prisiminimais pasidalyti su platesniu skaitytojų ratu. Taip radosi knyga „Boris Schatz – Izraelio meno tėvas iš Varnių“, kuri yra sudėtinė dabartinės parodos dalis“, – atskleidžia J. Širkaitė.

Dailės mokykla – kovos laukas

B. Schatzas buvo garsus žmogus, tačiau jo įkurta mokykla turėjo nemažai bėdų. Ne visi, pasak J. Širkaitės, jautė profesionalios dailės poreikį. Mokykla turėjo išsilaikyti pati, pardavinėdama amatų skyriaus dirbinius. Mokyklos įkūrėjas keliavo po pasaulį, rengė dirbinių parodas, tačiau susidomėjimo sulaukė nedaug.

Mokyklai priešintasi daugiausiai dėl religinių sumetimų. Giliai tikintys žydai nepripažino dailės kaip rimto užsiėmimo.

„Paties B. Schatzo žodžiais, mokykla atsidarė kiek per anksti. Sionistai buvo pernelyg merkantilūs, o ortodoksai – priešiški. Mokykla tapo priešingų jėgų kovos lauku“, – teigia pašnekovė.

20 amžiaus pradžioje B. Schatzas matė Izraelio atgimimą per meną ir švietėjišką veiklą. Į meną jis žvelgęs kaip į šventyklą, o į menininkus – kaip į šventikus. Pats svajojo tapti „vyriausiuoju Jeruzalės šventiku“, kuris patarnautų šventajam menui. „Buvo idealistas svajotojas“, – sako menotyrininkė.

Sionizmo įkvėpėjas Teodoras Herzlis, palaikęs dailės mokyklos idėją, iš bičiulio B. Schatzo kiek pasišaipė, klausė: „Ką, statysi šventyklą dykumoje?“ Kaip tik Becalelis buvo nešiojamos šventyklos architektas, kai bibliniais laikais iš Egipto vergovės išsilaisvinę žydai keliavo per dykumą, ieškodami Pažadėtosios žemės.

Paroda „Boris Schatz: „Izraelio meno tėvas“ iš Varnių“ – gana miniatiūrinė. Daugelis jo darbų taip ir liko Schatzo namuose, nes jų nebeįmanoma transportuoti. Kuratorė į Vilnių atgabeno tik tai, kas tvaru, tarkime, bronzos atliejas.

Jautrūs menininko komentarai

B. Schatzas orientavosi į klasikinį realistinį vaizdavimo būdą. Reikšmingiausi jo kūryboje buvo kūrinių siužetai – kasdienio žydų gyvenimo ir biblinių scenų ir asmenų vaizdavimas.

„Taip pat dailininkas kūrė žymių amžininkų portretus. Daugiausia dirbdino tonuoto gipso reljefus, kai kurie jų išlieti iš bronzos ar sumažintu formatu tiražuoti sidabre“, – teigė J. Širkaitė.

Taip pat skaitykite

Parodos turinį sudaro sunkiasvoriai bareljefai, juvelyrinės atminimo plaketės, medaliai, papildyti jautriais paties menininko komentarais. Taip pat imunologijos pradininko Louiso Pastero, sionisto, iškėlusio žydų valstybės įkūrimo idėją, T. Herzlio ir kitų asmenybių portretai.

VGŽIM Tolerancijos centrą pasiekė 26 dailininko kūriniai. Ekspoziciją papildo autentiškos senųjų Varnių ar 20 a. pr. įkurtos Becalelio mokyklos fotografijos.

Ekspoziciją bus galima apžiūrėti ir dalyvauti specialiose parodos edukacinėse programose iki 2021 metų vasario 21 dienos.