Kultūra

2020.10.17 18:49

Giedrius Kuprevičius. Gerovės kultūra: politikai neatsiranda iš Čepkelių raisto

Giedrius Kuprevičius, LRT RADIJO laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt2020.10.17 18:49

Piliečių lūkesčiai sumesti į urnas. Politikų kalbų aukšti tonai po savaitės pažemės, prasidės emocionalus ir visaip išskaičiuojamas įtakos dalybų, asmeninių interesų ir prognozių metas, interesų kova ir tarppartinės intrigos, kuriose vis mažiau kultūros, takto ir harmonijos.

Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“:

Taigi, kokia kultūra remsis naujoji parlamentinė komanda, kokią kultūrą laikys prioritetine, kaip atrodys tolesni požiūriai į švietimo sistemos reikalus, koks dėmesys bus skiriamas meno, kultūros integracijai į margaspalvį respublikos gyvenimą, ir ne tik jos centruose. Greit regėsime, kokia bus bendravimo, poelgių, dialogo, diskusijos ir karštų ginčų kultūra.

Buvo tikėtasi, kad neseniai Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vykusioje kultūros landšaftui skirtoje konferencijoje pavyks prakalbinti įvairių – tikėtasi, visų – partijų lyderius vienu klausimu – kokios jų kultūros programos, kokie ketinimai, pajėgos, idėjos, kokias kliūtis, barjerus, sienas tikimasi įveikti. Atvyko deleguoti atstovai, prakalbo, išdėstė, akcentavo, prognozavo. Tai gera žinia, kad atėjo, nors galėjo ir gausiau, ir su ryškesniu atstovavimu. Priešrinkiminiuose debatuose televizijos studijoje kultūros tema taip pat lyg ir buvo šmėkštelėjusi tarp kitų. Ir tai gera žinia.

Ar reikia mūsų politikus barti, kad kultūros reikalams skyrė tik likutinį laiką, o jų išsakytose mintyse stigo idėjų, drąsių vizijų, analizės? Nebarčiau, nes visuomenė pati sudarė tokią terpę, kurioje į paviršių išnyra būtent tokie politikai, būtent tokios partijos ir tokie jų garsiakalbiai. Terpė, kurioje jau daug metų nuolat visais lygiais šaipomasi iš nacionalinės kultūros, kvestionuojama tautos istorija, be argumentacijos verčiami ir statomi paminklai, visuomenė, kurioje patyčios paplito visur, pradedant mokykla ir baigiant valstybinėmis įstaigomis, aš jau nekalbu apie mūsų medijas, kurios galutinai įklimpo geltonosios spaudos klišėse ir beveik, su retomis išimtimis, negeba profesionalai vertinti ne tik vidaus įvykių, tačiau ir užsienio politikos, kuri ir politikų darbuose stumiama į periferiją.

Apmaudu, kai svarbios švietimo, kultūros, etikos, moralės, sąžinės, pareigos ar doros temos aptariamos tik tuomet, kai jose blyksi kokia kriminalinė ar pikantiška žinutė. Tad su nekantrumu lauksiu, kokie pokyčiai vyks šiose jautriose srityse, kas ir kaip kalbės, kokius sprendimus paruoš ir kada juos priims, jei iš viso priims. Ir vėlgi pasikartosiu – valstybės vadovai ir politikai, ministrai ir pareigūnai neatsiranda iš Čepkelių raisto. Jų veidą ir pozą formuojame mes visi, tokie, kokie esame. Niekas nesikeis, jei nekis visuomenė, jei jos kultūrinis raštingumas menkės, o idealai taps smulkūs ir pernelyg vartotojiški.

Visuomenė turi nuolatos sekti savo dvasinę būseną, minčių aukštį, interesų plotį. Sumenksta visuomenė, suprastėja ir, žiū, valstybės valdyme tokių visas būrys susirenka. Mes juos renkame pagal save. Gerai, jei iš šalies dar pamatome juose save, tačiau pastebiu, kad tasai atstumas didėja. Jei ką iš vadovų kritikuojame, tai atsietai nuo savęs, nuo savo pačių elgsenos, nuo nusilpusios kultūros galių mastelio, nuo dvasinio pasaulio nykumo. Rinkimai puikiai parodo ne tuos, kuriuos išrenkame, o tuos, kurie renka, renkasi.

Ar yra kelias į aukštesnių reikmių erdvę? Žinoma, yra! Ogi iš visuomenės gelmių kylančios iniciatyvos, argumentuota kova už jų įgyvendinimą, visuomeninių organizacijų vaidmens stiprinimas kviečiant į bendruomeninį ratą, drąsinant jos pačios galiomis. Džiaugiuosi, kad jau yra tokių proveržių, sąmoningumo skaidrėjimo ženklų, atsijauninimo, atsigaivaliojimo daigų. Taip, modernėjančios visuomenės kelių yra daug, visų jų čia neaptarsiu. Tad tik visuomenė, pridurčiau, pilietinė visuomenė pajėgi nuosekliai kelti bendrą kultūros, sąmoningumo, atsakomybės ir sąžiningumo kartelę.

Ar pavyks? Žinoma, pavyks! Kada? Tuomet ir pavyks, kai nebeklausinėsime „kada“... Tikiu, kad gležni toje Seime vykusioje kultūros konferencijoje politikų aptarti kultūros žygių darbeliai sunoks, subręs, taps rimtais darbais ir tuomet ne lūkesčius į urnas mesime, o solidžius mandatus tiems, kuriais galime remtis, nes esame moderni, drąsi, reikli ir mąsli Lietuvos Respublikos visuomenė. Pi-lie-ti-nė.

Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“: