Kultūra

2020.10.16 12:41

Menininkė kūriniuose įkalino šviesą: motyvai pasirodo vos „įjungus“ paveikslą

Gabrielė Kloniūnaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2020.10.16 12:41

Į meno kūrinius galima žiūrėti iš skirtingų kampų ir bandyti juose įžvelgti vis naujų paslėptų kūrėjo minčių. O jei į paveikslus žvelgtumėte tamsoje ir šviesoje? Menininkė Inga Mrazauskaitė-Noir savo paroda „Įvykių horizontas“ būtent tai ir kviečia padaryti. Jos kūriniai atlikti, derinant tapybą su šviesos dizaino elementais.

Menininkė I. Mrazauskaitė-Noir lipdama į savo kūrybinę erdvę, įkurtą palėpėje, sako norinti būti kuo arčiau kosmoso. Tokia „kosminė“ ir jos kūryba – įkvėpta dangaus kūnų ir nakties. Nuo vaikystės svajojusi būti dailininke arba mokslininke, galiausiai pasirinko. Menas tapo darbu, mokslas – pomėgiu.

Įkvėpė dangaus kūnai ir naktis: menininkė tapybą jungia su šviesa

„Mokslas yra kaip fonas, jis vis tiek visą laiką yra mano galvoje, tad nori nenori jis ten išlenda, bet idėjos kyla labai iš įvairių šaltinių. Esu susipažinusi su baltistais, jie mane labai smarkiai įkvepia dažnai, ir dėl to labai ilgas buvo baltiškų kūrinių etapas“, – pasakojo menininkė.

Darbuose jai svarbiausia papasakoti apie savą jausmų pasaulį. Kaip pagrindinius kūrinių veikėjus ji įvardija kosmosą, skruzdėles ir baltiškus simbolius. O vienas iš menininkės gyvenimą ir kūrybą vienijančių elementų – minimalizmas.

„Man patinka pauzė, nemėgstu perkrauti kūrinių detalėmis, ir šiaip kiekviena detalė, kiekvienas pavaizduotas objektas ar spalva yra su mintimi. Aš nesu iš tų tapytojų, kurie naudoja potėpį labai ryškiai, mano potėpis yra toks užslėptas, tai galbūt dar tas prideda minimalistiškumo kūriniams“, – teigė I. Mrazauskaitė-Noir.

Modernus siurrealizmas – taip menininkė linkusi apibūdinti savo kūrybinį braižą. I. Mrazauskaitė-Noir pasakoja kurianti tik tai, kas jai svarbu, ir dažniausiai kurianti sau. Todėl labai retai, pasak jos, paveikslai nepavyksta.

„Dažniausiai pavyksta būtent taip, kaip buvo galvoje, ir yra tas keistas momentas, jis nutinka beveik kiekvieną kartą užbaigus paveikslą – atrodo, kad jis jau buvo. Nes, matyt, jis jau taip ryškiai yra mano vaizduotėje, kad kai jis būna atliktas, atrodo, kad aš jį jau buvau nutapiusi. Labai keistas jausmas, bet jis man labai patinka“, – teigė I. Mrazauskaitė-Noir.

Menininkė sako, kad perteikti jausmą jai lengviausia šviesa. Tapyboje šviesa – vienas esminių dalykų, kuriuos reikia pavaizduoti, sako Inga. Todėl ir jos naujausioje parodoje – „Įvykių horizontas“ – susiduria tamsa, šviesa ir mokslas. Į paveikslus galima žvelgti ne kartą. Pirmąkart – kaip į nutapytus kūrinius. Dar kartą – kaip į šviesos instaliacijas.

„Šie trys paveikslai yra sukurti naudojant šviesą, juose šviesa tarsi atskleidžia paslaptį, kiekvieno jo viduje yra užslėpta mišria technika atliktas motyvas, jis pasirodo tik įjungus paveikslą. Kadangi aš paveiksluose dažnai tapau šviesą, norėjau paeksperimentuoti, kas būtų paveiksluose panaudojus tikrą šviesą – šviesos šaltinį“, – sako I. Mrazauskaitė-Noir.

Parodos darbai sukurti derinant tapybą su šviesos dizaino elementais, LED technologija, eksperimentuojant su neįprastomis mišriomis technikomis.

Anot I. Mrazauskaitės-Noir, parodos pavadinime „Įvykių horizontas“ yra panaudotas fizikoje naudojamas terminas – taip apibūdinama zona aplink juodąją bedugnę, iš kurios nebeištrūksta šviesa. „Mano galvoj tai labai susisiejo, kadangi paveiksluose naudoju šviesą – visapusiškai ir daugiaprasmiškai. Tai pavadinkime, kad aš ją tarytum įkalinu tuose paveiksluose, iš kur ji negali ištrūkti jokia forma. Šviesa yra ir šviesos šaltinis, ir atvaizduota šviesa, ir švytintys pigmentai“, – tvirtina menininkė.

Dėl mišraus atlikimo dalis kūrinių balansuoja ant vizualiojo meno ir taikomojo meno ar dizaino ribos. Dalis paveikslų gali tapti ir šviestuvu interjere.

Kai kurie paveikslai turi net tris jų apžiūrėjimo galimybes. „Man buvo labai įdomu pasižiūrėti, kaip šviesa žaidžia su potėpiu. Šiuose paveiksluose yra labai daug reljefo, yra naudojama šviesa, kuri sklinda visiškai palei paviršių, ir dėl to atsiskleidžia visiškai kitokie variantai to paties kūrinio“, – sakė I. Mrazauskaitė-Noir.

Šie jos paveikslai turi versiją, kuri yra tiesiog kaip tapyba, kitą versiją, kuri atsiskleidžia įjungus šviesą, – tuomet matomi visiškai kitokie motyvai. Paveikslai yra nutapyti naudojant šviečiantį pigmentą, ir dėl to jie, gavę šviesos, įgauna trečią variantą – gali švytėti tamsoje.

Kaip dera mokslas ir menas menininkės I. Mrazauskaitės-Noir kūryboje, galite pamatyti sostinės galerijoje „Godo“ iki lapkričio 6-os dienos.