Kultūra

2020.10.16 09:06

Petras Vyšniauskas nuolat stebina išradingumu ir skoniu – leidžia ir Žvirblytei paskraidyti

LRT.lt2020.10.16 09:06

Spalio 17 dieną saksofonininkas Petras Vyšniauskas ir pianistė Aleksandra Žvirblytė pateiks Vilniaus publikai vieno žymiausių ir populiariausių Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio projekto „Kosminis Čiurlionis“ duetinę versiją. Pristatys ir ką tik išleistą to paties pavadinimo kompaktinį diską, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

Rizika – ne muzika

– Petrai, jūs grojote projektus „Kosminis Čiurlionis“, „Mistinis Čiurlionis“ su A. Žvirblyte, Olegu Molokojedovu, Juozu Milašiumi. Dabar vis dažniau girdime duetinę šio projekto versiją su A. Žvirblyte. Kuo ypatingas šis projektas?

Petras Vyšniauskas (P. V.): – Galiu drąsiai tvirtinti, kad tokios muzikos labai retai kur išgirsi, tai yra momento procesas, kaip skraidyti kosminiu laivu ar gaudyti auksinę žuvelę. Bet kuriuo atveju erdvės ir gylio pojūtis garantuotas.

Tas skraidymas kasdieną vis kitoks, jis nepabosta, atsinaujina. Nors reikalauja maksimalios vaizduotės, drąsos ir nuojautos. Visada yra didžiulė rizika iškristi iš laivo, bet dažniausiai pavyksta išsilaikyti skrydžių metu ir sėkmingai nutūpti ant žemės. Rizika – ne muzika.

Man muzikavimas duetu yra patogiausia forma kalbėtis.

Leidžia Žvirblytei paskraidyti

– Improvizacija daugeliui tai atrodo lyg visiška mistika – čia pat, tiesiog scenoje gimstanti muzika. Stebina išradingumas ir meninis skonis – tarkime, „Kosminis Čiurlionis“ kaskart skamba kitaip. Kaip pavyksta suderinti spontaniškumą su puikiu formos bei stiliaus pojūčiu?

P. V.: – Esu profesionalas, žinau, jaučiu ir matau skersinį muzikos pjūvį, todėl grojant belieka prisukti visus varžtelius, sudėti langus, įstatyti duris, uždengti stogą ir muzikos namelis gali būti apgyvendintas tais garsais, kurie čia tinka.

Aleksandra Žvirblytė (A. Ž.): – Mes, klasikiniai muzikai, esame saugesnėje terpėje – turime genialių kompozitorių sukonstruotą formą, kuri jau pripildyta puikaus turinio. Mūsų improvizaciškumas pasireiškia kiek kitaip – per laiko ir garso modeliavimą. Įžengti į tą zoną, kurioje pradedi leisti sau kurti muziką tiesiog scenoje, – nepakartojamas jausmas. Ypač turint scenos partnerį, ne tik leidžiantį Žvirblytei paskraidyti, bet ir meistriškai vairuojantį laivą skrydžių metu.

Petras Repšys liepia

– Ne tik grojate, bet abu turite ir kitų meninių pomėgių. Petrai, yra projektas „Provokacijos“ su jūsų meninėmis fotografijomis. Jums fotografija – dar viena improvizacija?

P. V.: – Dabar visi paveiksluoja, tik ne visi fotografiškai mąsto. Jau paveiksluojant reikia matyti galutinį paveikslą. Vaikystėje turėjau fotoaparatą, paveiksluodavau, ryškindavau nuotraukas, tai ir užsiliko iki šių dienų. Mėgstu daryti portretus, labiau patinka nespalvotos nuotraukos. Grafikas prof. Petras Repšys liepia daryti darbų parodą, gal prisiversiu...

Man fotografija reiškia laiko stabdymą, juk kuo senesnė nuotrauka, tuo ji įdomesnė, vertingesnė. Taigi fotoaparatą vadinu laiko stabdymo mašina.

– Gal planuojate čiurlionišką projektą su savo fotografijomis?

P. V.: – Po pasirodymo Klaipėdos koncertų salėje, manau, tai pasiteisino. Darysim toliau.

A. Ž.: – Manau, kad fotografijų ir improvizacijų sugretinimas kuria ypatingą energetinį lauką. Petras turi tą unikalų, tik vienetams duotą gebėjimą ir matyti, ir girdėti kitu kampu. Jo fotografijose girdžiu muziką – kaip ir M. K. Čiurlionio tapyboje. Taip, čiurlioniški projektai su fotografijomis bus. Ir ne tik čiurlioniški – turime labai įdomių sumanymų...

Slapta Petro meilė

– Aleksandra, regis, anksčiau pati kūrėte muziką.

A. Ž.: – Vaikystėje ir paauglystėje komponavau. Pirmas opusas atsirado, kai buvau penkerių. Tai buvo dainelė „Miela Mama, neik į darbą“. Būdama paauglė pradėjau lankyti kompozicijos fakultatyvą, bet po poros pamokų nusprendžiau, kad mano kūriniai jokio naujo žodžio pasaulinėje muzikos istorijoje nepasakys. Buvau maksimalistė, taigi niekam nieko nepaaiškinusi šį užsiėmimą mečiau.

Tačiau trauka komponuoti niekur nedingo – kurdavau kadencijas fortepijoniniams koncertams. Kai sūnus pradėjo groti fortepijonu, dariau įvairias vaikiškų kūrinių aranžuotes koncertiniam atlikimui dviem fortepijonais.

Manau, šis pomėgis ir nuvairavo mane į improvizacijų projektus. Dar mėgau piešti, labiausiai traukdavo portretai. Surasti modelį, kuris sutiktų pozuoti tokiai pradedančiai savamokslei, buvo ne taip jau paprasta, todėl pripiešiau nemažai autoportretų.

– Petrai, esate ne tik puikus saksofonininkas, bet ir gerai skambinate fortepijonu. Neturėjote minčių apie pianisto karjerą?

P. V.: – Mokiausi Plungės vaikų muzikos mokykloje. Norėjau eiti į smuiko klasę, bet nebuvo mokytojo. Norėjau fortepijonu mokytis, bet tėvai nebuvo turtingi.

Vėliau, Klaipėdos periodu, fortepijonu teko groti Bachą, Beethoveną, Schubertą, Chopiną... Fortepijonas yra mano slapta meilė. Jei tik atsiranda galimybė paliesti klavišus, būtinai prisėdu paskambinti. Kartais taip užsigroju, kad ilgai nesitraukiu. Man tai tobulas muzikos instrumentas.

O jei Čiurlionis rocks?

– M. K. Čiurlionio muzikos festivalis Vilniuje anonsuoja roko fantaziją „Čiurlionis Rex“. Abu muzikuosite su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru ir roko muzikantais. Dar viena variacija M. K. Čiurlionio tema?

A.Ž.: – Mintis apie šį projektą kilo kelių kilometrų aukštyje, žiūrint filmą apie Freedie Mercury per vieną tų daug valandų trunkančių tarpkontinentinių skrydžių. Yra ten vienas epizodas apie „Bohemian Rhapsody“ gimimą. Žiūrėjau tą roko įsiveržimą į operos valdas ir pagalvojau: o jei Čiurlionis ir rokas? Džiaugiuosi, kad atsirado bendraminčių, palaikančių šią idėją, taigi lapkričio 19 dieną kviesime visus į premjerą Šv. Kotrynos bažnyčioje.

– Per koncertą pristatysite ir judviejų įgrotą kompaktinį diską „Kosminis Čiurlionis“. Kokia muzika skamba šiame diske?

A. Ž.: – Tai pirmas mūsų su Petru kelerių metų kūrybinių ieškojimų ir atradimų įamžinimas. Diske – improvizacijos pagal M. K. Čiurlionio ir su juo susijusių kompozitorių kūrinius. Tai ir kūrybai įtaką daręs Fryderykas Chopinas, ir amžininkai Aleksandras Skriabinas, Claude`as Debussy, Sergejus Prokofjevas, ir idėjas pratęsęs Anatolijus Šenderovas, ir su Lietuva susijęs žymusis minimalistas Philipas Glassas.

Bežaidžiant faktūromis, harmonijomis atsiskleidė kur kas daugiau bendrumų tarp šių autorių, nei galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Taip M. K. Čiurlionis puikiai sulipo su S. Prokofjevo tokatos faktūromis, F. Chopino motyvai organiškai skamba ant čiurlioniškų harmonijų, improvizacijos skraidina ir iki pačių netikėčiausių įvairių epochų ritminių ir intonacinių idėjų sujungimo. Taigi M. K. Čiurlionio fantazijos kosmosas beribis ir inspiruojantis nepaliaujamą virsmą, transformaciją ir naujų pasaulių gimimą. Na, o vienijanti idėja – pagrindinė M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ tema.

Fortepijono pedalas sustabdė įrašą

– Kelias iki kompaktinio disko atsiradimo buvo koks?

A. Ž.: – Kelias nebuvo visai lygus, turėjome ir nuotykių. Įrašėme koncertą „Organum“ salėje, planavome padaryti porą nedidelių prierašų ir įteikti diską leidybai, tačiau prasidėjo karantinas ir visa veikla sustojo.

Tik pasibaigus karantinui, susitariau dėl nedidelės įrašų sesijos toje pačioje salėje. Susirinkome puikios nuotaikos, pasiilgę koncertų salės akustikos ir grojimo gyvai.

Fortepijono pedalas per karantiną turbūt kiek atprato nuo gyvų atlikėjų, taigi įsijungė į kūrybos procesą ne visai įrašams tinkančiu cypsėjimu. Teko daryti valandos pauzę ir pašalinti technines kliūtis.

Kai vėl pradėjome įrašą, kilo milžiniška audra. „Organum“ salė yra labai jauki ir puikios akustikos, tačiau tai nėra studija su garso izoliacija. Taigi kelias valandas meditavome stebėdami audrą, o galiausiai vėl atidėjome įrašą kitai dienai.

Labai džiaugiuosi, kad vis dėlto pavyko šį kūrybinį projektą įgyvendinti. Dėkoju visiems, prie to prisidėjusiems: Lietuvos kultūros tarybai, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondui „Gerasis ruonis“, asociacijai AGATA, „Organum“ koncertų salei, BOD grupei, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, garso režisieriui Arūnui Zujui, dizainerei Jūratei Šatūnei.