Kultūra

2020.10.15 17:24

Išleista pirmoji lietuviška spalvų optinę iliuziją kurianti knyga: galimybė pamatyti vidinį personažų pasaulį

Margarita Alper, LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2020.10.15 17:24

Rugsėjo pradžioje spaustuvėje „Petro ofsetas“ atspausdinta pirmoji lietuvių autoriaus sukurta optinių iliuzijų knyga. Tai knygų autorės ir dailininkės Rasos Joni knyga vaikams ir paaugliams „Nematomi praradimai“. „Pati sau naujiena esu. Teko iš dalies paaukoti savo senąjį stilių dėl naujo“, – sako autorė.

Išleisti tokią knygą ėmėsi leidykla „Žalias kalnas“. Rasa Joni yra iliustravusi daugiau nei 20 kitų autorių knygų. Ši knyga – penktoji jos autorinė knyga, ir nors dailininkės stilius atpažįstamas iš knygų vaikams „Uodega“, „Paukštelis“ ar „Žvaigždėtas arkliukas ir meškiukas Panda“, pažvelgus į iliustracijas naujai knygai, sunku patikėti, kad tai tos pačios dailininkės darbai. Ir pati Rasa pasakoja pirmą kartą pakeitusi savo stilių ir šią knygą iliustravusi kitaip.

Leidžiama pirmoji šalyje optinių iliuzijų technikos knyga – leis išvysti kelis tos pačios iliustracijos variantus

Šios knygos išskirtinumas tas, kad iliustracijas dailininkė kūrė vadinamąja RGB (angl. red, green, blue – raudona, žalia, mėlyna) spalvų gamos technologija. Trimis spalvomis – geltona, mėlyna, raudona – ji nupiešdavo po tris kiekvienos iliustracijos variantus, sudėdavo juos vieną ant kito taip, kad tuos variantus pamatyti galima žiūrint per tris skirtingų spalvų stikliukus: raudoną, žalią ir mėlyną. Tokios optinę iliuziją sukuriančios knygos nėra naujiena, jų, leistų užsienyje, nemažai, tačiau Rasos Joni knyga pirmoji lietuvių autorės knyga šia technologija išleista Lietuvoje.

– Kaip kilo mintis sukurti knygą su tokiomis iliustracijomis?

Rasa Joni: – Buvau gavusi Kultūros tarybos stipendiją ir turėjau laiko eksperimentuoti. Galėjau atsidėti rašymui, iliustravimui. Tai ne mano sugalvota technika, bet Lietuvoje esu pirmoji autorė. Man pačiai šita knyga yra naujovė, toks stilius – naujovė, nes iki šiol dirbau kitaip. Taigi pati sau naujiena esu. Turėjau laiko eksperimentuoti, norėjau šitai istorijai sukurti ką nors vizualiai ypatinga, ne tiesiog iliustruoti, o ką nors gilesnio, nes tokia technika duoda gelmę iliustracijoms. Teko iš dalies paaukoti savo senąjį stilių dėl naujo.

– Kaip reikia piešti, kad iliustracija būtų matoma trimis variantais?

Rasa Joni: – Kiekvienoje iliustracijoje naudojau tris spalvas. Su tam tikru stikliuku žiūrint per tas spalvas, vienos spalvos išnyksta, kitos – išryškėja. Tokiu būdu viename piešinyje gali pamatyti 2–3 piešinius, priklausomai nuo to, kiek spalvų įdėsi. Tas spalvas dar panaudojau tematiškai. Knygoje yra keletas istorijų apie paauglius, ir kiekvienoje jų tam tikros spalvos reiškia vienus dalykus, kitose istorijose – kitus dalykus.

Iš išorės matai vienus dalykus, bet tam tikros iliustracijos gali parodyti užslėptus personažo jausmus, nes vienaip žmonės mato išorę, kitaip žmogus mato pats save, kaip jis jaučiasi. Todėl su šitais skirtingų spalvų stikliukais gali pamatyti ir vidinį personažų pasaulį, ne tiktai išorinį. Kiekvienoje knygoje pridėta speciali detalė, kurią padaryti labai sudėtinga. Tuos skirtingų spalvų stikliukus leidykla užsakė iš skirtingų tiekėjų. Tikrai reikėjo kantrybės ieškant, nes juos labai sudėtinga pagaminti, nes per kiekvieną spalvą turi matytis taip, kaip sukurtos iliustracijos, kad išnyktų tam tikros spalvos.

O pats piešimas atrodo taip: kiekviena iliustracija yra sudaryta iš trijų iliustracijų, t. y. turėjau nupiešti kiekvienos iliustracijos tris variantus. Jas visas nupiešiau atskirai ir tada sudėjau vieną ant kitos tam tikru pačios susigalvotu būdu taip, kad vienos spalvos matytųsi, kitos – išnyktų. Visa tai atradau pati, bandymų būdu, kurios spalvos tinka, kurios netinka, kaip sluoksniai vienas kitą uždengia-neuždengia, kaip susimaišo spalvos.

– Ar visas spalvas galima naudoti iliustracijose tokiam optiniam efektui išgauti?

Rasa Joni: – Ne, ne visos spalvos pasiduoda. Aš naudojau tik tris, gal yra ir daugiau, bet man užteko trijų. Net ta pati mėlyna – ne visi jos atspalviai veikia, todėl su stikliukais tokio testavimo, žaidimo buvo daug. Manau, tokią knygą galima žiūrėti ir be stikliukų, ir plika akimi galima atskirti, tik su geltona spalva sunkiau, nes ji išnyksta tarp raudonos ir mėlynos.

– Kokio amžiaus vaikams skirta ši knyga?

Rasa Joni: – Labai norėjau parašyti knygą vyresniems mokyklinio amžiaus vaikams, nes tas tarpsnis tarp darželio ir paauglystės, tokio amžiaus vaikai, – tai auditorija, turinti mažiausiai knygų, skirtų jiems. Mažiausiai knygų turinti auditorija, nes dažniausiai visos knygos yra pradinukams, 5–6 metų vaikučiams, ir paauglystė, paskui Haris Poteris ir jo draugai.

Norėjosi knygos į tą tarpsnį, kada žmogus pereina į paauglystę iš vaikystės. Ir istorija apie tuos vaikus, būtent tokio amžiaus, kurie turi skaudžios patirties savo gyvenime. Nėra lengva knyga, ne apie meškučius, o apie gyvenimiškas vaikų patirtis, jų išgyvenimus.

Tekstą kūriau ir iš kitų girdėtų papasakotų istorijų, ir iš savo asmeninės patirties. Kūriau, nes visi personažai susijungia vieni su kitais, tai tą ratą reikėjo uždaryti.

***

„Knygų šalies“ iniciatorė, knygų dailininkė Sigutė Chlebinskaitė seniai domisi optinių iliuzijų, interaktyvių knygų istorija, atidžiai seka naujausių pasirodymą. Ji sako, kad ją traukia tai, jog tokios knygos neša paslaptį. Pasakoja, kad anksčiau buvo leidžiami atvirukai, piešti naudojant tokią techniką, bet jie buvo skirti ne vaikams, o priešingai – tik suaugusiems, nes juose paslėpti piešiniai buvo skirti erotinėms fantazijoms ar suaugusių pašmaikštavimams.

– Kur galėtume ieškoti tokių optinę iliuziją sukuriančių knygų ištakų?

S. Chlebinskaitė: – Mane mintys, galvojant apie optinių knygų ištakas, nuveda į viduramžių bažnyčias ir jų vitražus, kurie viduramžiais turėjo atlikti tokią pat funkciją, kaip šios interaktyvios optinių iliuzijų paveikslėlių knygos, leidžiamos nuo 19-o amžiaus. Žmonės, atėję į bažnyčias, pilis, pamatę vitražus, turėdavo pasijusti esantys kitoje dimensijoje, nes spalvoti stikliukai suteikdavo visai kitą nuotaiką. Spalvota šviesa stipriai veikia mūsų pasaulio priėmimo sistemą, tai galėtų būti atskira neuromokslų sritis, tyrinėjanti tokio tipo šviesos, atspausdintos spalvos poveikį mūsų psichikai, kodėl mus tai taip traukia šitiek šimtmečių.

Matome, kad atsiradus plastikui, lemputei, spektakliuose atsiranda apšvietimas, spalvotos lempos su spalvotomis plėvelėmis sukuria skirtingą nuotaiką teatro spektakliuose. Grįžtant prie spausdintos knygos – 1898 m. H. De Toulouse-Lautrecas sukuria pirmąjį viršelį interaktyviai optinių iliuzijų knygai „Motografas“. Ji vadinama visų iki šiol žinomų optinių iliuzijų knygų pirmtake. Tai buvo be galo didelis įvykis visiems. Tos knygos įsigyti ir pavartyti nėra galimybės, todėl labai sunku apie ją papasakoti. Pastaraisiais dešimtmečiais erdvinių knygų kūrimas ypač išpopuliarėjo. Jų yra visokių: ir interaktyvių, ir sukuriančių optinę iliuziją, kurtų įvairiausiomis technikomis.

Šia technika kuriamos knygos ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, jos būna tiek meno, tiek pažintinės. Pavyzdžiui, prieš ketverius metus Italijoje jauna menininkų pora Carnovsky (F. Rugi ir S. Quintanila) sugalvojo sukurti meno kūrinį kaip instaliaciją, į kurią kvietė užeiti, naudodami RGB technologiją. Žmonės, įėję į įvairiais sluoksniais išpieštus kambarius, galėjo patirti skirtingus jausmus. Ilgainiui ši pora iš instaliacijos meno perėjo prie knygų vaikams kūrimo, kad visi galėtų namie turėti tokių knygų ir jomis mėgautis. Ir Lietuvoje yra išleista jų knyga „Illuminature. Nušviesta gamta“.

Rasos Joni knyga „Nematomi praradimai“ yra su nejudančiomis iliustracijomis, nes interaktyviomis knygomis dažniausiai vadinamos judančių iliustracijų knygos, o jos pasirinkta technologija atskleidžia iliustraciją kitaip – ją galima skaityti įvairiais sluoksniais. Tai iliustracija, kuri turi žinią, pagal tai, kokią spalvą pasirinksi, tokią žinią ir perskaitysi. Tai kitokio pobūdžio knygos. Jose niekas nejuda, bet jos tave nuveda į kitą realybę. Tai nėra trijų dimensijų realybė, bet tai man primena mūsų sąmonės atspindį. Sąmonės, kurioje daug minčių, ir tu, pasirinkdamas minčių filtrą, filtruoji žinią, kokią nori, o jei ne – tu lieki savo sąmonės sūkuryje, tau sunku versti kitą puslapį, savo kitą knygos puslapį ir kitą gyvenimo puslapį.