Kultūra

2020.10.17 07:00

16 kartų brangiau: „Lietuvaitės“ autorių Martyną Gaubą nustebino radybos Kinijoje, o dar labiau – jų kaina

Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.10.17 07:00

Spalio 17-ąją Kaune, Daukanto gatvėje prie „Metropolio“, atidengiama beveik 4 metrų aukščio skulptūra žydų gelbėtojui japonų diplomatui Čijunei Sugiharai. Paminklo autorius – Martynas Gaubas. Nevienareikšmiais darbais garsėjantis menininkas LRT.lt teigia, kad naujausias jo kūrinys – ir rimčiausias, ir stipriausias.

„Jis turi gilesnę potekstę, o meninį sprendimą net pavadinčiau ne visai lietuvišku. Juk lietuvių skulptūrą įsivaizduojame labiau monumentalią. O ši – trapi, aštri, chaotiška, dinamiška“, – LRT.lt teigė menininkas.

„Metropolio“ viešbutyje prieš išvykdamas į Vokietiją „vizas gyvenimui“ pasirašinėjo Japonijos konsulas.

Kūrinyje vaizduojamos ratu į dangų besiveržiančios origami formos gervės, pagamintos iš platinuotos bronzos. Ažūrinę penkių šimtų gervių koloną žymi užrašas lietuvių, japonų, jidiš ir anglų kalbomis „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėji visą pasaulį“.

Skulptūra kartu monumentali ir juvelyriška. Mat kiekviena gervė pažymėta Č. Sugiharos antspaudu, simbolizuojančiu kelią į laisvę ir išgyvenimą.

Ratu į dangų besiveržiančios origami formos gervės, pagamintos iš platinuotos bronzos.

Radybos kitame gale

M. Gaubas – dažnas ledo ir sniego festivalių Kinijoje dalyvis. Keliones į tolimąją šalį kaskart susiplanuoja taip, kad dar bent kelias dienas galėtų pakeliauti, pasidomėtų meniniu gyvenimu.

2015 metais po sniego skulptūrų festivalio Changbai mieste su kolegomis Kaziu Venclovu ir Danu Aleksa aplankė garsųjį Pekino menų rajoną 798.

Dėmesį patraukė galerija, kurioje tada eksponuoti pasaulinio masto kinų menininko Chen Wenling skulptūros. M. Gaubas maloniai nustebo aptikęs galeriją, kuri rodo tokį garsų menininką.

LRT.lt tęsia publikacijų ciklą „Kūrybos detektyvai“, jame autoriai pasakoja savo kūrinių nuotykius, prisimindami ir kriminalines dramas, ir laimingas istorijų pabaigas.

Dar didesnė nuostaba jį aplankė, kai vitrinoje išvydo savo kurtus bronzinius zuikius – vyrą ir moterį. „Kitame pasaulio gale atrasti savo darbus – jausmas su niekuo nepalyginamas“, – LRT.lt pasakojo skulptorius M. Gaubas.

Galerijos darbuotojams tuoj pat atskleidė esąs bronzinės porelės autorius. „Ne, ne, – paprieštaravo kinai. – Šie darbai kažkokio menininko iš Lietuvos.“ „Aš ir esu tas menininkas iš Lietuvos“, – atsakė M. Gaubas.

Taip pat skaitykite

Skulptorius įsitikino, kad jo zuikiai tikrai nėra padirbtos kopijos, o originalai. Lietuvoje juos pardavinėjęs po 1 tūkst. eurų. O Pekino galerijoje jie pabrango 16 kartų – kinai įkainojo 16 tūkst. eurų.

„Paradoksas, mes manome, kad Kinijoje viskas „po pigiai“, o pasirodo, kad Lietuvoje jiems viskas tiek kainuoja. Prisiperka ir pas save pardavinėja brangiau“, – juokėsi M. Gaubas.

Kitame pasaulio gale atrasti savo darbus – jausmas su niekuo nepalyginamas.

Pono Byno istorija

Kelionių ir nuotykių yra patyrę ir M. Gaubo tapybos darbai. Vienu metu jis kūrė ciklą, kiekvieną drobę aprašinėdamas ir apipaišydamas „anoniminiais“ gatvės ar laiptinių subkultūros ženklais, tarp jų – ir necenzūriniais.

„Kad tapyba nebūtų nuobodi, o labiau chuliganiška, savo darbus pats apgadindavau, išmargindavau komentarais ir nepadoriais piešiniais. Pavyzdžiui, „čia buvo Vasia“ ar kitokiais. Lyg tai būtų tikrieji lietuviški grafičiai, o ne tie iš Vakarų, purkšti aerozoliniais dažais“, – pasakoja menininkas.

Ir nutiko poną Byną ir Whistlerio motiną primenanti istorija. Minimos drobės keliavo per Lietuvos dvarus su meno vadybininko Olego Darčanovo sumanytu projektu „Menas dvaruose“. Kai projektas baigėsi ir darbai grįžo pas autorių, šis pamatė, kad pusės užrašų ant jų nebėra.

Ir nutiko poną Byną ir Whistlerio motiną primenanti istorija.

„Nebėra“ – netinkamas žodis, jie buvo tiesiog išskusti. Pasirodo, vieno dvaro šeimininkai pamanė, kad beeksponuojant kažkoks vandalas tas drobes tyčia sugadino. Išsigandę ėmė naikinti užrašus trintuku. O aš juk tas drobes nulakavęs, – juokiasi pasakodamas menininkas. – Tada jie pasitelkė skutimosi peiliukus ar kažką panašaus.“

Matysis daugiau tapetų

Kauno verslininkai panūdo įsigyti M. Gaubo tapybos darbą „Pabučiavimas“. Tuo metu jis buvo eksponuojamas parodoje Vokietijoje. Potencialūs užsakovai sutiko palaukti, kol kūrinys grįš į Lietuvą. Deja, grįžo sugadintas, nuo vieno krašto iki kito žiojėjo 20 centimetrų skylė.

Atsakymas jį prirėmė prie sienos.

Autorius atsiprašė pirkėjų, kad drobė pardavimui nebetinkama. Tie vis dėlto ryžosi atvažiuoti ir kūrinį apžiūrėti. Užsukę pas M. Gaubą, pasidairė į kitus jo darbus ir grįžo prie sugadinto: „Jau esame su juo susigyvenę – vis tiek imsim.“

Menininkas dar įtikinėjo svečius, kad kūrinys nebepataisomas. Tačiau atsakymas jį prirėmė prie sienos: „Nieko, dar geriau – pro skylę matysis tapetai.“

Nusipirko ir išsivežė.

Tėčio reikalai. Skulptorius Martynas Gaubas apie dukrą Vėją: galvojame, kaip padaryti ją truputį blogesne