Kultūra

2020.10.07 11:07

Meno laboratorija kviečia į buvusioje „Žalgirio“ gamykloje reziduojančių menininkų tapybos parodą

LRT.lt2020.10.07 11:07

Meno laboratorija Maršrutizatoriai/Routers Spalio 9 d. kviečia į buvusioje „Žalgirio“ gamykloje reziduojančių menininkų tapybos parodą „**tas peizažas“, rašoma parodos kuratoriaus pranešime žiniasklaidai.

Buvusi „Žalgirio“ gamykla Naujoje Vilnioje – labiausiai į rytus nutolusi Vilniaus vieta, užžėlusi postindustrinėmis džiunglėmis Vilnelės slėnyje, kur gamta pamažėl atsikovoja savo pozicijas, tarp gamyklų formuodama sinkretišką peizažą, kuriame tirpsta perskyra tarp gamtos ir negamtos.

Pro gamyklos vakarinius langus atsiveria industrinio kolapso peizažas, kurio vietoje, panašiai kaip girios kirtavietėje, išaugo nauja socialinė ir gamtinė ekonomika. Autoservisai, autošrotai, metalo laužo supirkimo punktai, kitų taikomųjų amatų dirbtuvės ir nedidelės įmonės, reiklios gamybinėms erdvėms. Gamykloje savo studijas įsirengę menininkai iš pirmo žvilgsnio galėtų būti pajungti rajono gentrifikacijos diagramai.

Jų produkuojamas meninis turinys ir romantiniuose postindustriniuose griuvėsiuose potencialiai generuojami meniniai įvykiai turi politinę galią performuoti peizažą pritraukdami investuotojus ir sukurdami „kūrybišką ir eksperimentams atvirą miesto rajoną“, kaip antai į vakarus, palei Vilnelę esančiame Paupyje.

Žvelgiant iš šiuolaikybės pozicijų, meninės praktikos marginalizuotose periferijose dažniausiai suponuoja reliacinės estetikos praktikas, kai meno kūrinys gimsta menininkams sąveikaujant su vietos bendruomene arba menininkų sukurti kūriniai reflektuoja vietos socialines, ekonomines ir ekologines realijas, prisidedant prie geresnės tikrovės sukūrimo. Konceptualųjį posūkį mene modifikavo iš įtakingo šiuolaikinio meno kuratoriaus Nicolas Bourriaud postuluotos reliacinės estetikos teorijos išeinantis reliacinis posūkis, įtvirtinantis bet kokio šiuolaikinio meno kūrinio sąveiką su bendruomenėmis ir iš už meno lauko išeinančia kultūra.

Kita vertus, su reliacine estetika susijusios praktikos, produkuojančios menininkų ir bendruomenių santykius kaip antai performansai, bendruomeninės šventės, ekologinės akcijos, skirtingi bendradarbiavimo tipai, rezidencijos, skirtos kurti bendruomeninius ryšius, mutavo į tarsi darbo biržos menininkams siūlomų darbo vietų spektrą, kurio ekonominį ir institucinį veikimą užtikrina įvairaus masto institucijos, inicijuojančios marginalizuotų periferijų gentrifikaciją, tuo pačiu menininkų ir pažeidžiamų bendruomenių išstūmimą.

Į socialumą nukreipta meninė praktika pritraukia investicijas į nekilnojąmą turtą ir transformuoja pažeidžiamos, jautrios bendruomenės, sukūrusios naują ekosistemą peizažą, kurio emancipacijos geismas ir traukia menininkus. Būtent sąveikos menų paveiktą erdvę, patalpinus į XV amžiaus bažnyčios freską, jos Tituli ir būtų ** tas peizažas.

Dalyvauja: Jonas Gasiūnas; Kazimieras Brazdžiūnas; Beatričė Danieliūtė; Diana Remeikytė; Rimvydas Markeliūnas
Polyrabbit.Duplicate (Darius Jaruševičius, Ina Šilina); Popierius. Kuratoriai: Darius Jaruševičius, Kristina Alsytė. Parodos idėjos bendraautorius: Kazimieras Brazdžiūnas