Kultūra

2020.10.04 12:31

Startuoja pokalbių ciklas „Džiazas ant stogo“: Adas Gecevičius linki gyventi Lietuvoje, bet groti visame pasaulyje

LRT.lt2020.10.04 12:31

Iniciatyva „Ži rekomenduoja“ pradeda kurti turinį ir pristato pokalbių ciklą „Džiazas ant stogo“. Klausytojų laukia 10 įdomių pokalbių su šių dienų džiazo (bei improvizacinės muzikos) muzikantais ir kompozitoriais.

Vedėja Živilė Jankutė sako, kad idėja gimė iš noro suteikti daugiau dėmesio talentingiems ir kūrybingiems kūrėjams, atskleisti jų asmenybes. Pokalbių temos aprėps ir tai, ką muzikantai mato grodami užsimerkę, ir patarimus, kaip išmokti klausyti improvizacinės muzikos.

Pirmasis pašnekovas Adas Gecevičius – grupės „Sheep got waxed“ būgnininkas, elektroninės muzikos solo projekto ADAS autorius ir kūrėjas, prodiuseris, radijo laidos „Atradinys“ vedėjas „Start FM“ eteryje. Kaip Adas viską suspėja? Sako, kad reikia tam tikros rutinos, kad kiekviena diena būtų produktyvi.

– Kaip turėti savą skambesį? Tokį, iš kurio atpažintų, kad groja tas ar kitas muzikantas. Su būgnais, man tai atrodo, itin nelengva užduotis, bet pats tokį savą skambesį turi, kaip jį susikūrei (arba atradai)?

– Specialiai nesistengiu to skambesio kurti, nemąstau apie tai, ar čia mano skambesys, ar čia aš, labiau koncentruojuosi į dalykus, kurie įdomūs, stengiuosi būti visapusiškai išprusęs.

Taip pat jau ne viename interviu minėjau ir manau, kad tai yra problema, jog dauguma muzikantų skiria daugiau laiko grojimui negu klausymui, ypač akademinio lygmens, tai tas pats, kaip dalyvautum pokalbyje ir vien šnekėtum, bet neklausytum. Juk muzika yra kalba, ir jeigu nori žinoti, ką pasakyti, turi žinoti tam tikrus dalykus, turi mokėti klausyti ir tada gebėti pasakyti, kitaip išeis monologas ir ilgainiui taps tas pats per tą patį, nebus jokios naujos informacijos.

Stengiuosi domėtis kiek įmanoma plačiau visa muzika, ir iš to, kiek pereina per mano filtrą, pereina ir į mano grojimą, jeigu man tuo metu „drum and bass“ patinka, truputį iš to pasiimu, jeigu tuo metu patinka „trap`as“ ar kažkokia afrikietiška muzika, tai tada į tai labiau kreipiu dėmesį.

Ir dar kas padeda, tai nemąstyti tuo metu apie klaidas, nes dauguma muzikantų bijo klaidų, tai šiuo atveju mano savitumas galbūt ir yra drąsa, nebijoti sakyti tai, ką mąstai, kartu tai atspindi būgnai.

– Kokį turėtum patarimą žmonėms, kurie norėtų prisipratinti improvizacinę, „free jazz`o“ muziką? Juk kai kuriems tai skamba kaip triukšmas arba vadina tuos muzikantus nemokančiais groti?

– Didžiosios dalies visuomenės skonį suformuoja televizija, radijas ir internetas, kur beveik viskas skaičiuojama pagal populiarumą, o tam, kad tai pakeistume, žmones reikia lavinti ir šviesti. Jeigu eini į „free jazz`o“ muzikos koncertą ir jei bent žinosi, iš kur jis atsirado, kas buvo pirmieji atlikėjai, esi perklausęs bent du albumus (sukąstais ar nesukąstais dantimis), pabandęs suprasti, kokia tai yra ekspresija, kodėl žmonės susirinko čia paklausyti šitos muzikos, kai turi tokį pamatą, tada bus lengviau klausyti.

Jei norėčiau naują žmogų, kuris niekada nėra klausęs free jazz`o, tik populiarių radijo stočių, atsivesti į koncertą, papasakočiau jam bent keliais sakiniais, kokia tai yra muzika ir kodėl tai yra įdomus reiškinys. Kiekvienas muzikos žanras yra reiškinys, kuris dėl kažko susiformavo, tad tuos dalykus žinantis žmogus daug lengviau priims tą muziką ir nesakys atėjęs „gal jums čia kažkas neišeina, gal padėti reikia?“

Kuo daugiau visuomenė įvairios muzikos ragauja, kuo daugiau laidų vedėjai papasakoja apie tam tikras grupes, apie stilius, kaip jie atsirado, kuo daugiau žmonės išgirsta apie tai, tuo geriau. Arba galima imtis savišvietos, pvz., galima į „Vikipediją“ parašyti kurį nors muzikos žanrą, ten rasite visą istoriją, geriausias grupes, kurios grojo tuo metu, to užtenka, kad galėtum nueiti į koncertą ir jau suprasti kažką apie tą stilių. Tad linkėjimas būtų pasidomėti, pasiskaityti apie stilių, kurio einat klausyti.

– Tavo gyvenime labai daug muzikos, visi projektai su ja susiję. Ar pabūni tyloje?

– Taip, mėgstu tylą, mėgstu gamtą, ramybę. Tai padeda atsigauti. Gali atrodyti, kad visą laiką esu su ausinėmis, kai vaikštau arba važiuoju dviračiu, kad klausau muzikos visą laiką, bet taip nėra. Kai būnu savo studijoje, tada galiu ramiai klausytis muzikos, nes žinau, kaip ji yra atkuriama su tinkama aparatūra, ir girdžiu taip, kaip autorius norėjo, kad girdėtųsi, ir per ausines panašų dalyką girdžiu kaip studijoj, todėl muziką vartoju tik kai turiu gerą muzikos aparatūrą, o per bet ką stengiuosi neklausyti, per telefoną, „loptopą“, televizoriaus kolonėlės.

Šis požiūris atsiranda iš pagarbos autoriui, juk jei jis kuria, įrašinėja studijose už daug tūkstančių ir nori, kad girdėtum taip, kaip jis girdi, tai iš pagarbos ir reikėtų klausytis muzikos tik per labai gerą aparatūrą, tada girdi visus niuansus. Tyloje būnu ir ilsiuosi po studijos, nes daugiau nei 8 valandų per dieną klausymo tam tikru garsumo lygiu būtų per daug net man.

Toliau pokalbyje Adas papasakos, kaip likimas pasisuko taip, jog jo gyvenime atsirado būgnai. Pirmą kartą prisilietus prie instrumento atrodė, jog išaugo sparnai. Pakalbėsime smulkiau apie būgnus ir grojimo rutiną, kaip muzikoje atrasti naujų dalykų, kaip jų ieškoti. O Ado palinkėjimas muzikantams pokalbio pabaigoje yra „gyventi Lietuvoje, bet groti visame pasaulyje“.

„Džiazas ant stogo“ jūsų lauks nuo šiol kiekvieną savaitę, išgirsite pokalbius su džiazo muzikos pasaulyje jau įsitvirtinusiais Simonu Šipavičiumi, Dovydu Stalmoku, Kazimieru Jušinsku, Jievaru Jasinskiu, Danieliumi Pancerovu, Arminu Bižiu, Simonu Kaupiniu, Dominyku Norkūnu, Aurelijumi Užameckiu bei džiazo fotografu Tomu Tereku.

Pokalbių ciklo informacinis partneris – LRT.lt.

„Ži rekomenduoja“ renginių kalendorių galite rasti čia.

Kviečiame klausytis „Džiazas ant stogo“ pokalbio su Adu Gecevičiumi.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt