Kultūra

2020.09.22 13:24

Nacionalinėje operoje atidengtas Virgilijaus Noreikos memorialinis biustas: kuklus forma, bet išraiškingas

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2020.09.22 13:24

Antradienį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre atidengtas operos solisto ir pedagogo, buvusio šio teatro vadovo Virgilijaus Noreikos memorialinis biustas. „Noreika gali kaip asmenybė kai kuriems turėti kitokių įspūdžių, bet su laiku atsirenkama – išlieka, kas reikšmingiausia jo gyvenime ir veikloje“, – LRT.lt tvirtino biusto autorius Gediminas Piekuras. 

Operos solistui ir pedagogui V. Noreikai (1935–2018) rugsėjo 22 dieną būtų sukakę 85-eri. Dar liepos pradžioje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) vyko labdaros vakaras, skirtas operos legendos V. Noreikos atminimui įamžinti – biusto idėjai įgyvendinti.

Kūriniui sukurti prireikė 14 tūkst. eurų. Didelė dalis pinigų surinkta parduodant bilietus į labdaros vakarą, o norintieji prisidėti, kurie negali dalyvauti koncerte, pervedė lėšas į tam skirtą sąskaitą. LRT.lt LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas teigė, jog tos lėšos buvo padovanotos V. Noreikos žmonai Loretai Bartusevičiūtei-Noreikienei, o ji padovanojo kūrinį Teatrui. Prie šios idėjos įgyvendinimo prisidėjo trys dalys: Vilniaus klubas, LNOBT paramos fondas „Orfėjaus lyra“, V. Noreikos mokiniai – neėmę honorarų už koncertus ir patys pervedę paramą.

Skulptoriaus Gedimino Piekuro kurta skulptūra prieš daugiau nei dvejus metus mirusiam menininkui atidengta teatro Raudonojoje fojė, vėliau šis kūrinys keliaus į jam paruoštą nišą balkone. G. Piekurą pasirinko pati V. Noreikos žmona Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė.

„Šio kūrinio tikrai labai reikėjo. Piekuras yra meistras – jo kūrinys meniškas, subtilus, gražus, nenutolsta nuo realybės. Piekuras turi subtilų skonį ir braižą, tai matoma biuste“, – vertino J. Sakalauskas.

„Aš neturėjau artimų ryšių su solistu, bet medžiagos buvo pakankamai – žmogus juk buvo žinomas. Padėjo šeimos archyvas ir laisvai prieinama medžiaga“, – LRT.lt teigė G. Piekuras. Menininkas, kurdamas biustą, klausėsi solisto koncertų įrašų.

Autoriui buvo svarbus panašumas, atpažįstamumas ir dar keletas sluoksnių. Menininkui norėjosi perteikti solisto artistiškumą. „Taip pat dalyvauja mano paties įspūdis apie kuriamą asmenybę. Ne mažiau svarbus ir plastinių sprendimų rinkinys, plastinė, emocinė raiška. Ir dar vienas sąlygas diktuojančių faktorių – ekspozicinė erdvė, interjeras“, – komentavo skulptorius.

Kūrinys turėjo būti priderintas prie architektūros. Dėl to, anot jo, biustas kuklus savo forma ir išraiškingas plastine prasme. Bronzinis biustas su granitine kolona sudaro apie 1 metrą 90 centimetrų, matmenis padiktavo ir tai, kad Maestro buvo aukštas žmogus.

„Kaip galva bus pasukta, kokiame judesyje – tos detalės kito. Vakare atrodo, kad jau pagavai, po to vėl keiti, kol pajunti, kad ta emocija yra šalia visų kitų aspektų. Portretas yra be galo sudėtingas uždavinys“, – kalbėjo G. Piekuras.

„Jo sukakties data įdomi ir tuo, kad jis dėstė Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, ir pats ten dirbu, o šiandien yra Čiurlionio gimimo diena“, – pastebi G. Piekuras.

„Noreika – įdomus žmogus, daug nuveikęs, buvęs vadovas, būtent todėl gali kaip asmenybė kai kuriems turėti kitokių įspūdžių. Su laiku atsirenkama – išlieka tai, kas reikšmingiausia jo gyvenime ir veikloje. Noreikos asmenybė išliks kaip nuostabaus balso savininko ir puikaus pedagogo, asmenybė, palikusi ryškų pėdsakų“, – LRT.lt tvirtino skulptorius.

„Tokie žmonės kaip Noreika daug laiko atiduoda kūrybai. Laikas asmeninis ribotas – yra tik labai artimi draugai ir laikas su šeima“, – sakė G. Piekuras.

„Įdomu tai, kad dar ir dabar – nulipdžius portretą – santykis nesibaigia, interesas išlieka, kiekviena nauja, man nežinoma detalė labai domina. Vis toliau bendrauju su savo personažu. Per portreto kūrybą prapleti savo akiratį. Abipusis momentas: sukūriau portretą ir ta asmenybė toliau kuria mane. Aš gaunu daugiau negu jo atminimui atiduodu“, – LRT.lt kalbėjo G. Piekuras.

Netoliese jau stovi dirigento Jono Aleksos skulptūra. „Galbūt ateityje tame fojė atsiras ir daugiau ryškių operos ir baleto asmenybių įamžinimo ženklų – biustų ir bareljefų“, – planais su LRT.lt dalijosi J. Sakalauskas.

„Noreika – bene ilgiausiai teatrui vadovavęs žmogus, jo vadovavimo metu teatras tiesiog žydėjo“, – komentavo J. Sakalauskas.

„Jis buvo mano mokytojas magistro studijose. Trečią dieną po to, kai pradėjau vadovauti Nacionaliniam operos ir baleto teatrui, jis paliko mus, teko organizuoti laidotuves, – prisimena pašnekovas. – Jaučiu jam didelę pagarbą. Jo atminimo įamžinimui teikiu didelę ir asmeninę reikšmę.“

J. Sakalauskas teigė daug diskutavęs su architekte Lada Markejevaite – LNOBT pastato architektės Elenos Nijolės Bučiūtės ir pastato dailininko dizainerio Jurijaus Markejevo dukra bei autoriaus teisių paveldėtoja. „Manome, kad kūrinys organiškai įsiliejo į teatro interjerą“, – teigia J. Sakalauskas.

V. Noreika Operos ir baleto teatro solistu tapo 1957 metais. 1975–1991 metais jis buvo šio teatro direktorius, meno vadovas. Jis pirmasis iš pokario Lietuvos solistų stažavosi Milano teatre „La Scala“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt