Kultūra

2020.09.28 17:00

UNESCO komisijos generalinė sekretorė: vyrauja mitas, kad paveldas turi būti gražus

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2020.09.28 17:00

Seimas 2020-uosius yra paskelbęs UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais. Ką tai reiškia Lietuvai, kokie yra pasaulinio paveldo kriterijai ir kada į sąrašą bus įtrauktas Kauno modernizmas, pasakoja LRT PLIUS laidos „7 Kauno dienos“ kalbinta Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė. Pasak specialistės, UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą gaubia nemažai mitų.

Ar žinojote, kad į šį sąrašą gali būti įrašyti ne tik gražūs pastatai, bet ir daugeliui netikėti objektai, tokie kaip Afrikos nacionaliniai parkai, kuriuose gyvena nykstantys gyvūnai, pramoninės architektūros pavyzdžiai, ir netgi… nacių koncentracijos stovykla Aušvice?

7 Kauno dienos. Alpinistų džiaugsmai, Soboro restauracijos iššūkiai ir pokalbis apie UNESCO paveldą

– Seimas šiuos metus paskelbė UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais. Ką tai reiškia?

– Tai mums reiškia daug ir labai svarbaus. 2019 metais Vilniaus istorinis centras minėjo 25 metų įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą jubiliejų, o Kernavės archeologinė vietovė – 15 metų jubiliejų. Šiemet 20 metų jubiliejų mini Kuršių nerija, o 15 metų – Struvės geodezinis lankas. Tai – tarsi simbolinis šių metų sveikinimas.

Taip pat, kalbant apie Kauno modernizmo architektūrą, jo nominacinė paraiška yra baigiama rengti ir šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje, ji turėtų būti pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui tikintis, kad kelerių metų laikotarpyje ir Kauno modernizmo architektūra bus įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Objektą į Pasaulio paveldo sąrašą įrašoma pagal kriterijus, kurių yra dešimt. Šeši iš jų yra skirti kultūros paveldui, o keturi – gamtos. Paveldo vertybė turi atitikti nors vieną iš tų kriterijų. Šiuo metu sąraše yra 1121 vertybė. Didžioji dalis jų – kultūros paveldo vertybės, kiek mažiau – gamtos vertybių, taip pat yra ir mišraus paveldo objektų, pasižyminčių išskirtiniais ir kultūros, ir gamtos paveldo bruožais. Iš gamtos paveldo vertybių būtų verta išskirti Afrikos šalyse įkurtus nacionalinius parkus, kuriuose saugomi sparčiai nykstantys gyvūnai. Deja, dažniausiai dėl nepakankamai valdomo brakonieriavimo, nemažai nacionalinių parkų yra įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą.

– Visuomenėje vyrauja mitas, kad paveldas turi būti gražus...

– Taip, tai yra mitas. Į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytos ir tokios paveldo vertybės, kurios liudija apie nepaprastai skaudžias žmonijos istorijos akimirkas. Tai – Aušvico koncentracijos stovykla šiandieniniame Osvencime, Lenkijoje. Taip pat Gorė sala Senegale, kur buvo įkurti vadinamieji „Vergų namai“, kuriuose prieš išgabenimą į Amerikos žemyną ir kitas valstybes buvo apgyvendinami būsimieji vergai. Arba Robben sala Pietų Afrikos Respublikoje, kurioje įkurtame kalėjime 18 metų kalėjo Nelsonas Mandela. Apibendrinant, galime sakyti, kad Pasaulio paveldo sąrašą sudaro visai žmonijai reikšmingos ir išskirtinę vertę turinčios kultūros ir gamtos paveldo vertybės.

– Ar tiesa, kad tik pastatai, sulaukę 50 metų gali pretenduoti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą?

– Trumpas atsakymas – netiesa. Nėra tokio kriterijaus, kuriame būtų apibrėžtas amžius ar specialus laikotarpis. Viskas priklauso nuo nominacijoje išdėstytos ir faktais pagrįstos vertybės išskirtinės vertės. Jeigu sugebama įrodyti, kad kažkokia teritorija, pastatas ar gamtos kampelis yra nepaprastai svarbus ir atitinka vieną iš minėtų dešimties kriterijų, tai tikrai joks metų laikotarpis vertinant objektą neatsispindi.

– Ką Lietuvai reiškia narystė UNESCO?

– Lietuva į UNESCO įstojo pačioje Nepriklausomybės pradžioje, 1991 metų spalio mėnesį. UNESCO buvo viena iš pačių pirmųjų didelių tarptautinių organizacijų, kurios nare Lietuva tapo kartu su Latvija ir Estija. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, UNESCO asocijuojasi su kultūra arba jos paveldu. Vis dėlto, pirmasis ir pagrindinis UNESCO prioritetas yra švietimas, nes siekiant žmonijos (ypač moterų ir vaikų) raštingumo, tikslingai skleidžiant idėjas ir taikią pasaulėžiūrą, gali būti įgyvendinami UNESCO tikslai visose šios organizacijos kompentencijos srityse. Švietimas ir raštingumo užtikrinimas ypač aktualus dalyje Afrikos valstybių, taip pat kitose šalyse.

– Jūs – buvusi kaunietė, studijavote VDU. Kokį šiandien pastebite Kauną ir jo žmones?

– Kaip tikriausiai visi kauniečiai, labai tuo didžiuojuosi ir, be abejonės, matau didelius pasikeitimus visame mieste. Nemažą kultūrinį postūmį generuoja Kauno, kaip būsimos kultūros sostinės, statusas. Vis dėlto, kai kuriais atvejais yra skaudu matyti, kad nors Kaunas ir puošiasi, gan dažnai tiems pokyčiams trūksta turinio. Ypač tą matau neįvertinant kauniečių potencialo. Žinoma, daug kauniečių išvyko gyventi į Vilnių, kiti emigravo, bet vis tiek Kaune yra daug nepaprastų žmonių, kurių erudicija, intelektas, profesiniai pasiekimai, vietinės ir tarptautinės pažintys galbūt nėra pakankamai išnaudojamos.

Tai sakydama mintyse turiu prieš kelis mėnesius mus palikusį, šviesios atminties ilgametį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus direktorių Osvaldą Daugelį. Širdis verkia dėl to, kad Kaunas nevisiškai suprato, kokios erudicijos žmogus čia gyveno ir dirbo muziejuje. Nekalbant apie jo įvertinimus medaliais, garbės juostomis ar vainikais ant jo kapo, bet kalbant apie jį kaip asmenybę. Tai buvo nepaprastai šiltas žmogus, puikus menotyrininkas, daug prisidėjęs prie Kaune saugomų kultūros vertybių, ypač M. K. Čiurlionio kūrinių viešinimo visame pasaulyje

Esu tikra, kad ir dabar yra daug menininkų, gydytojų, inžinierių, mokytojų ir kitų profesijų žmonių, kurie Kaunui galėtų atnešti nepaprastai daug. Ir aš labai linkėčiau, kad miesto valdžia tų žmonių nepamirštų.