Kultūra

2020.09.21 15:20

Jaunimo teatras ruošiasi išskirtinei premjerai: apie „Austerlicą“ – aktoriai Valentinas Masalskis ir Viktorija Kuodytė

Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.09.21 15:20

Valstybinis Jaunimo teatras ruošia Lietuvą svarbiam kultūros įvykiui. Pasaulinio masto lenkų režisierius Krystianas Lupa su lietuvių aktoriais baigia repetuoti vokiečių rašytojo W. G. (Maxo) Sebaldo romano „Austerlicas“ inscenizaciją. Laukti liko visai nedaug – premjeriniai spektakliai numatyti rugsėjo 23 ir 24 dienomis.

Apie savo vaidmenis ir K. Lupos mėginimą netradiciškai atskleisti sunkią praeitį LRT.lt pasakoja pagrindinius vaidmenis atliekantys aktoriai Valentinas Masalskis (Sebaldas) ir Viktorija Kuodytė (Mari Vernėj).

„Austerlice“ W. G. Sebaldas (1944–2001) aprašo beveik tris paskutinius 20 amžiaus dešimtmečius skirtinguose Europos miestuose vykusius atsitiktinius susitikimus tarp pasakotojo ir vienišo klajūno Austerlico. Kol tapo suaugusiuoju, Austerlicas nežinojo nei savo tikrojo vardo, nei kilmės, nei kas jo tikrieji tėvai. Penkiametį berniuką jo motina gyvybės traukiniu iš Prahos išsiuntė į Londoną prieš pat deportaciją į Terezino koncentracijos stovyklą. Tėvas dingo be žinios.

Austerlicas buvo įsūnytas ir augo Velse, mokėsi Oksforde, po studijų apsigyveno Londone ir užsiėmė 20 amžiaus architektūros tyrinėjimais. Gyveno be atminties, kol Liverpulio stotyje, į kurią tada buvo atvežtas gyvybės traukiniu, jį užklupo prisiminimo smūgis. Tada leidosi į savo vaikystės namų ir tėvų paieškas. Tačiau grįžimas į namus Prahoje tik dar labiau sustiprino Austerlico atskirties jausmą, ir vien tėvų pėdsakų paieška suteikia jo gyvenimui prasmę.

Režisierius K. Lupa šio romano ėmėsi ne iš karto. Jam atrodė, kad perkelti W. G. Sebaldo kūrinį į sceną nėra galimybių. Tačiau mėnesį pasvarstęs vis dėl to ryžosi.

„Tai atidus užrašytų ypatingais hieroglifais mūsų kultūrinių klajonių skaitymas. Žinoma, iš esmės tai didžiausios 20 amžiaus katastrofos – Antrojo pasaulinio karo, Holokausto, nacių nusikaltimų žydų tautai – skaitymas...Unikalią ir novatorišką Sebaldo pasakojimo strategiją nelengva pritaikyti teatrui. Man tai privalumas, kai literatūra mobilizuoja adaptacijos autorių radikaliai keisti teatro kalbėjimą apie žmogų“, – citata iš režisieriaus pokalbio su jaunimo teatro vadovu Audroniumi Liuga.

„Austerlicas“ – paskutinis romanas, pasirodęs prieš pat rašytojo mirtį. W. G. Sebaldas mirė 2001-ųjų gruodį prie automobilio vairo patyręs širdies smūgį. Tada jam buvo 57.

Rašytojas gimė vokiečių armijos karininko šeimoje. 1939 metais šis su kariuomene įžengė į Lenkiją. Tėvo praeitis, iki pašaknų sukrėtę archyviniai kadrai iš koncentracijos stovyklų, Aušvico ir Treblinkos nusikaltėlių teismai – dėl šių dalykų W. G. Sebaldas ėmė šalintis visko, kas vokiška. Neatsižadėjo tik pačių svarbiausių – vokiečių kalbos ir istorinės atminties.

Būsimasis rašytojas nebegalėjo tęsti vokiečių romantinės literatūros studijų, bodėjosi masiniu entuziazmu atstatant šalį po karo. Todėl jau būdamas 20-ies nusprendė palikti tėvynę, atsisakė savo tikrojo vardo Winfried Georg Maximilian (pasiliko tik raidžių kombinaciją W. G.).

Baigęs universitetą, išvyko dėstyti į Ciurichą. Paskui persikėlė į Mančesterį. Galiausiai kaimelyje netoli Noridžo Anglijos rytuose, kur gyveno iki pat mirties.

„Sebaldas išplėtojo kitokį meninio kalbėjimo apie Holokaustą būdą. Istoriniai faktai ir asmeniniai liudijimai, asociatyvios tekstų ir vaizdų jungtys, paslėpta simbolika ir tyla už žodžių jo kūryboje daro stipresnį poveikį vaizduotei nei meniniai mėginimai atkurti Holokausto siaubą. Sebaldo rašymo būdas apskritai keitė kalbėjimo apie 20 amžiaus istorijos traumas naratyvą“, – teigia Jaunimo teatro vadovas, teatrologas A. Liuga.

K. Lupa, W. G. Sebaldas, jo personažas Austerlicas – bendraamžiai. Kaip Austerlicas Sebaldui, taip ir Sebaldas tampa K. Lupos palydovu Vergilijumi kelionėje į Holokausto nulemtą žmogaus dvasinio luošumo pragarą, esantį už proto ribos.

„Turiu sunaikinti savyje žmogų, kuriuo esu normaliame gyvenime. Ir pagimdyti kitą žmogų, kurio užuomazgas jaučiu savyje, – Austerlicą. Tampu valkata, pamišėliu... Turiu nukeliauti į niekur ir klajodamas savo vidinio geto ribomis patirti visišką nuopuolį, kad prisiliesčiau prie to, apie ką neįmanoma kalbėti normalia kalba“, – sako K. Lupa.

Šiuo metu Rūta Jonynaitė verčia „Austerlicą“ į lietuvių kalbą. Romaną ketina išleisti „Baltos lankos“.

„Austerlico“ premjera Jaunimo teatras buvo nusprendęs pradėti 2020-ųjų gegužę. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos spektaklis perkeltas į rudenį. Spektaklyje vaidmenis taip pat kuria Danutė Kuodytė, Jovita Jankelaitytė ir Matas Dirginčius. K. Lupos kvietimu kūrybinėje komandoje dalyvauja ir režisierius Šarūnas Bartas.

Pirmą kartą lietuvių publikai režisierius K. Lupa prisistatė spektakliu „Kalkverkas“ (2004). 2009 metais „Sirenų“ festivalis į Vilnių atvežė jo asmenybių trilogijos spektaklį „Persona. Marilyn“. 2015 metais K. Lupa Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatė kultūros pasaulyje didelio dėmesio susilaukusią „Didvyrių aikštę“ pagal austrų rašytojo Thomaso Bernhardo pjesę. Th. Bernhardas – viena kertinių K. Lupos teatro figūrų.

Rugsėjo 24 dieną Jaunimo teatre įvyks K. Lupos knygos „Utopija. Laiškai aktoriams“ lietuviško leidimo pristatymas. Knygą išvertė Živilė Pipinytė, išleido leidykla „Apostrofa“ kartu su Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centru. Knyga parašyta dienoraščių forma ir pristato K. Lupos kūrybinio darbo su aktoriais metodą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.