Kultūra

2020.09.17 22:43

Drambliai ir chameleonai: paroda kviečia diskutuoti apie sovietmečio konformistus ir maištininkus, bet jų nepriešina

Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.09.17 22:43

Nacionalinio Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje Kaune – paroda „Drambliai ir chameleonai. Vaizduojamasis menas 1978–1985 “. Parodos kuratorė Kristina Civinskienė sako, kad atėjo laikas diskutuoti, kodėl kai kurie dailininkai norėjo būti komformistais, tačiau nenorinti priešinti ir skirstyti menininkų į pritampančius arba antisisteminius.

Dalis parodos paveikslų – iš 1982 metais pačioje Paveikslų galerijoje, trečiame aukšte, atidarytos nuolatinės sovietinio meno ekspozicijos. Lietuvos ir visos Sovietų Sąjungos dailininkų darbuose šlovinama sistema ir jai nusipelnę asmenys, socializmo pasiekimai, grandiozinės statybos.

Plačiau – reportaže:

Nacionalinio Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje Kaune – paroda „Drambliai ir chameleonai“

Šalia jų – tais pačiais 1982 metais galerijoje atidarytos „Penkių Kauno dailininkų“ parodos autorių darbai. Nesitaikantys prie sovietinės sistemos kauniečiai tapytojai Alfonsas Vilpišauskas, Mikalojus Šalkauskas, Alfredas Šatas, Jūratis Zalensas ir Arūnas Vaitkūnas rodo tyliojo modernizmo kūrinius.

Anot parodos kuratorės, buvo dailininkų, kurie darydavo kompromisus ir patekdavo į parodas, bet nebūtinai gaudavo labai didelius apdovanojimus, ypač, jei nebuvo idėjiniai, ir buvo tokių dailininkų, kurie buvo absoliučiai bekompromisiai. „Laikas paanalizuoti, kodėl dailininkai turėjo būti konformistais, kodėl kai kurie norėjo būti komformistais – kokias privilegijas gaudavo ir kas atsitikdavo, kai neprisitaikydavo“, – kalbėjo K. Civinskienė.

Parodoje – ir dar vienų vadinamųjų autsaiderių darbai. Tapytoja Eglė Velaniškytė išskiria vieną pirmųjų abstrakčiosios dailės kūrėjų Lietuvoje – Kazę Zimblytę. Uždaryta po saugumiečių gaubtu, dailininkė vis tiek nepasidavė sistemai ir nesileido į kompromisus.

Tapytoja ir edukacijų kuratorė E. Velaniškytė pastebi, kad vieni autoriai rodydavo parodose neskausmingus darbus, o šalia kūrė „į stalčių“. „Kiti, tokie kaip Kazė Zimblytė, nuostabų meną darė ir negali sakyti, kad jie nebuvo matomi –vykdavo mažos parodos privačiose erdvėse. Autsaiderius rėmė privatūs kolekcininkai – valstybė nepirko, kiti pirko“, – komentavo E. Velaniškytė.

Parodą apie septynerių metų laikotarpį baigia Michailo Gorbačiovo „Pertvarkos“ pradžioje tuometės jaunųjų dailininkų kartos sukurti darbai.

„Mes buvome nepatenkinti Kauno kultūrinio gyvenimo būkle, nutarėme kažkaip ją gerinti. Man atrodo, mums pasisekė“, – apie savo kūrėjų kartą sakė E. Velaniškytė.

Parodos pavadinime – simboliniai skirtingas savybes turintys gyvūnai – ištikimi, ritualus ir tradicijas saugantys drambliai bei prie aplinkos puikiai pristaikantys chameleonai. Tačiau kuratorė K. Civinskienė sako nenorinti priešinti ir skirstyti dailininkų į pritampančius ir antisisteminius.

„Galbūt kai kurie chameleonai buvo pakankamai drambliški. Petras Stauskas turėjo tapti komunistu tam, kad toliau galėtų išgyventi, bet kiek jis padėjo Lietuvos dailei ir kultūrai. Tai kas jis: dramblys ar chameleonas, ar chameleoniškas dramblys?“, – retoriškai klausia kuratorė.

Paroda „Drambliai ir chameleonai. Vaizduojamasis menas 1978–195“ Kauno paveikslų galerijoje veiks iki sausio dešimtosios, joje rengiamos edukacinės programos mokiniams ir vyresniems lankytojams.