Kultūra

2020.09.22 10:07

Čiurlionio detektyvai: kur pradingo kūrėjo debesys?

Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.09.22 10:07

Šiandien minime Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 145 gimimo metines. Su didžiuoju lietuvių dailės ir muzikos klasiku susiję daugybė detektyvų ir istorijų, tačiau viena paslaptis neatskleista iki šiol – kokia tikroji Čiurlionio vertė meno rinkoje.

2000 metais žurnale „Lithuania in the World“ Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojos Nijolė Adomavičienė ir Vaiva Kavaliauskaitė publikavo straipsnį „Vis dar nežinomas Čiurlionis“ (Čiurlionis Yet Unknown), jame autorės paminėjo kelis dingusius be žinios lietuvių dailininko kūrinius.

LRT.lt tęsia publikacijų ciklą „Kūrybos detektyvai“, jame autoriai (arba specialistai) pasakoja savo kūrinių nuotykius, prisimindami ir kriminalines dramas, ir laimingas istorijų pabaigas.

Po septynerių metų į šią publikaciją atsiliepė Hagoje gyvenantis Paulas Poustochkine`as. Jis patvirtino, kad pas jį yra trijų dalių „Sonatos Nr.7 (Piramidžių sonatos)“ dalis „Andante“ (1909), nupirkta jo senelio Pavelo Konstantinovičiaus Pustoškino, buvusio diplomato. Paveikslas ilgai laikytas dingusiu be žinios.

Kūrinio istorija nukelia į laiką prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Rusijos misijos Olandijoje sekretorius P. Pustoškinas 1910 metais M. K. Čiurlionio kūrinių parodoje, vykusioje žurnalo „Apollon“ patalpose Peterburge, įsigijo „Sonatą Nr. 7. Andante“ ir 1913 metais išsivežė ją į Hagą.

1928 metais Čiurlionio galerijos direktorius Paulius Galaunė sulaukė pirmojo sekretoriaus Juozo Urbšio rašto, informuojančio, kad dailininkas Mstislavas Dobužinskis, būdamas Hagoje, susitiko su P. Pustoškinu ir sužinojo apie jo įsigytą „Andante“. Diplomatas prisipažino turintis finansinių bėdų, todėl norįs paveikslą parduoti už 200 dolerių. M. Dobužinskis patvirtino kūrinio autentiškumą.

„Lietuvos švietimo ministerija tada tarėsi su savininku, norėdama „Andante“ išpirkti ir įtraukti į M. K. Čiurlionio kolekciją Kaune. Tačiau dėl pernelyg didelės kainos darbo nupirkti nepavyko. Vėliau daugelį metų muziejaus tyrinėtojų pastangos surasti paveikslą Olandijos muziejuose buvo bevaisės“, – pasakoja D. Kamarauskienė.

Diplomato anūkas P. Poustochkine`as laiške muziejui rašė: „Aš iš karto supratau, apie kokį paveikslą kalbama straipsnyje. Tai keisčiausias (mano akimis) kūrinys senelio namuose. Visada stebėjausi, iš kur jis, ir nežinojau, kokio įdomaus menininko jis sukurtas. Paveikslas tiesiog stovėjo kampe, laukdamas sprendimo, ką su juo darysime. Kūrinys ne mano skonio, tačiau neturėjau nė minties jį parduoti. Ir tik suradęs M. K. Čiurlionio dailės muziejų Kaune nusprendžiau, kad Lietuvos žmonėms tai turėtų būti įdomu“.

Po ilgai trukusio susirašinėjimo su P. Poustochkine`u, 2008 metų gruodžio 10 dieną įvyko ilgai lauktas susitikimas. „FlyLAL“ ir Lietuvos atstovybės Olandijoje darbuotojams padedant M. K. Čiurlionio „Piramidžių sonata“ buvo sėkmingai pargabenta į muziejų. Suma, už kurią buvo įsigytas paveikslas, lieka paslaptis.

Klastotė aukcione

2013 metais Paryžiaus aukcione „Artcurial“ ketinta parduoti M. K. Čiurlionio pastelę „Paukštis ir vaikas“. Svarstyta, kad tai gali būti populiariojo triptiko „Pasaka“ antrosios dalies „Karalaitės kelionė“ viena versijų.

Pastelės pardavėjas nebuvo nurodytas, neaiškios ir pastelės atsiradimo Prancūzijoje aplinkybės.

Aukcionas susilaukė dėmesio, nes pagaliau turėjo paaiškėti tikroji lietuvių genijaus darbų vertė rinkoje. Mat dažniausiai jo darbus Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus įsigyja ne aukcionuose, o iš privačių asmenų. Jų kaina, kaip jau minėta, lieka komercinė paslaptis.

Galiausiai paaiškėjo, kad aukcionui pasiūlytas ne originalius kūrinys, o klastotė. Didžiausią įtarimą sukėlė dailininko parašas. Mat pats dailininkas beveik niekada nepasirašinėjo savo kūrinių. Tik „Jūros sonatoje“ įkomponavo abreviatūrą „MKČ“.

Aukcionui pateiktą kūrinį apžiūrėjo ir vienas geriausių M. K. Čiurlionio kūrybos specialistų už Lietuvos ribų – prancūzų meno istorikas ir kuratorius Serge`as Fauchereau. Jo išvada buvo tokia: tai ne originalas, o tik improvizacija žinomo paveikslo tema.

Čiurlionio debesėlis

Paslaptingą istoriją, susijusią su M. K. Čiurlionio paveikslu „Regėjimas“, iškėlė kolegė iš LRT RADIJO, tuo metu dar moksleivė, Rūta Dambravaitė. Per atsitiktinumą rasta 100 metų senumo fotografija menotyrininkams, restauratoriams ir radijo reportažo autorei užminė mįslę: kur pradingo M. K. Čiurlionio paveiksle anksčiau pavaizduoti debesys?

„Devintoje ar dešimtoje klasėje greta pagrindinės lankiau ir muzikos mokyklą. Kažkokiam projektui gavome užduotį pasidomėti M. K. Čiurlionio kūryba. Internete žiūrinėjau jo paveikslų reprodukcijas ir atradau nuotrauką iš 1905 metų dailės parodos. Paveikslai joje buvo sukalbinti ant virvučių, trimis eilėmis. Šovė mintis pasižiūrėti, kaip šiandien atrodo šie paveikslai“, – pasakoja kolegė R. Dambravaitė.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus internetinėje svetainėje vienas paveikslas – „Regėjimas“ – atkreipė jos dėmesį. „Pastebėjau neatitikimą. Paveiksle senojoje nuotraukoje dailininkas pavaizdavo debesis. O originaliame paveiksle, priklausančiame muziejui, – nėra“, – LRT.lt pasakoja kolegė.

Nuo tada ji pradėjo žurnalistinį tyrimą, apklausė muziejaus atstovus, M. K. Čiurlionio žinovą prof. Vytautą Landsbergį, restauratorę Gražiną Drėmaitę, Prano Gudyno restauravimo centro darbuotojas. Ar gali būti, kad esama kelių „Regėjimo“ variantų – vienas visiems žinomas, o kitas, su „debesėliais“, tyliai glaudžiasi kurioje nors kolekcijoje?..


Detektyvas taip ir liko neišspręstas, paslaptis neatskleista, tačiau 2018 metais jos istorija buvo pristatyta Tarptautinėje radijo dokumentikos konferencijoje (IFC) Korke (Airija) ir įvertinta LRT konkurso „Pragiedruliai“ premija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt