Kultūra

2020.09.10 20:02

Lina Lužytė po filmo „Pilis“ premjerų: nelabai tikiu tautinėmis valstybėmis, laikas išmokti gyventi kartu

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2020.09.10 20:02

Filmas „Pilis“ – antrasis režisierės Linos Lužytės ilgametražis vaidybinis filmas. Po kelių išankstinių premjerų ketvirtadienį kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ įvyko filmo premjera kūrybinei komandai ir svečiams. „Jaunosios kartos žmogus eina link šviesos ir laimės ir, jei reikia kirsti valstybių sienas, kerta ir tame nematau bėdos“, – LRT.lt teigė režisierė.

„Kiek mačiau ir girdėjau, žiūrovus filmas labai palietė, sukėlė emocijų, minčių apie asmenines istorijas, nes kone kiekvienas turi artimoje aplinkoje emigravusių žmonių“, – LRT.lt teigė L. Lužytė.

Režisierės L. Lužytės filmas „Pilis“ yra apie tris lietuves moteris: trylikametę Moniką (akt. Barbora Bareikytė), jos mamą profesionalią pianistę Jolantą (akt. Gabija Jaraminaitė) ir senatvine demencija sergančią močiutę (akt. Jūratė Onaitytė).

Emigravusios iš Lietuvos moterys įsikuria Airijoje, kur joms, kaip ir daugeliui emigrantų, tenka patirti nemažai sunkumų, o mama, norėdama išlaikyti šeimą, turi dirbti atsitiktinius darbus. Tačiau paauglė dukra svajoja tapti dainininke ir stengiasi įveikti visas kliūtis, kad pasiektų savo tikslą.

Ji tiki, kad pasirodymas ištaigingoje pilyje, kurioje, sakoma, grojo net pats Eltonas Johnas, bet kelionei trūksta pinigų. Nevilties apimta Monika ryžtasi beprotiškam poelgiui, kad tik galėtų išpildyti savo gyvenimo svajonę.

Nors filme kalbama apie emigraciją, ji lieka tarsi antrame plane. „Jis labiau apie tris moteris, tris kartas ir tris požiūrius į gyvenimą. Vyresnioji prisirišusi prie šaknų. Mamos požiūris – ji paaukoja savo gyvenimą vardan jaunosios kartos. Jauniausioji karta – kur ji atsidurs, ten jie prigis, egocentriškai siekia savo tikslų“, – pasakojo režisierė.

„Svarbu turėti svajonę, bet greičiausiai niekada nepasieki to, apie ką svajoji. Prasmingiausia pati kelionė link to tikslo“, – tikina L. Lužytė.

„Jaunosios kartos žmogus eina link šviesos ir laimės ir, jei reikia kirsti valstybių sienas, kerta ir tame nėra bėdos. Man artimiausias šis požiūris. Apskritai nelabai tikiu tautinėmis valstybėmis, laikas išmokti gyventi kartu“, – LRT.lt teigė ji.

Filmas kurtas dar nenujaučiant, kad pasaulį gali ištikti pandemija. Bet pandemija, pasak režisierės, filmą palietė – premjera nusikėlė metus.

„Mes Vakarų pasaulyje esame pripratę, kad mums viskas galima, ko mes norime. Pandemija leido pagalvoti apie tuos, kurie gyvena kitokiose šalyse. Pandemija paragino pagalvoti apie tuos, kurie negali vaikų išleisti į mokslus, pasistatyti namo, miegoti, kalbėti. Didžioji pasaulio dalis to negali. Pandemija – kaip priminimas. Manau, ir mums sveika kartais negalėti“, – mintimis dalijosi L. Lužytė.

Kine dukrą ir mamą aktorės J. Onaitytė ir G. Jaraminaitė vaidina jau antrą kartą, pirmąkart jos susitiko prieš 30 metų Raimondo Banionio filme „Vaikai iš Amerikos viešbučio“, o Gabijai tai jau trečiasis vaidmuo L. Lužytės filme, už vaidmenį filme „Amžinai kartu“ ji įvertinta „Sidabrine gerve“.