Kultūra

2020.09.10 18:01

Unikalioje parodoje Vilniuje – šiurpias istorijas pasakojantys eksponatai

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.09.10 18:01

Minėdamas Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus kviečia į parodą „Knygos ant medžių neauga: išsaugoti ir perduoti atmintį“.

Šia paroda siekiama papasakoti Vilniaus žydų istoriją nuo 18-ojo amžiaus iki šių dienų: kaip jie kaupė, saugojo, tyrinėjo savo istoriją, siekdami visa tai perduoti ateities kartoms. Tolerancijos centro ekspozicijoje – unikalūs šio muziejaus ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro eksponatai. Parodą kuravo Rūta Anulytė, dr. Stanislovas Stasiulis ir Saulė Valiūnaitė.

Žiūrėkite „Panoramos“ reportažą:

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus kviečia į parodą: ką reiškia „Knygos ant medžių neauga“?

„Parodos pavadinimą „Knygos ant medžių neauga“ įkvėpė vieno iš žydų mokslinio instituto YIVO vadovų Zeligo Kalmanovičiaus citata. Jo amžininkai, kartu kalėję Vilniaus gete, atsimena, kad kaskart jo paklausus, kodėl žmonės rizikuoja savo gyvybe gelbėdami knygas ir dokumentus, jis atsakydavęs: „Knygos ant medžių neauga.“ Šiuo atžvilgiu žodžio „knyga“ nereikėtų suprasti tiesiogiai – čia jos simbolizuoja visą tautos kultūrą“, – sako viena parodos kuratorių S. Valiūnaitė.

Tarp parodos eksponatų – minėto Z. Kalmanovičiaus, Vilniaus gete žydų kultūros paveldą gelbėjusios vadinamosios Popieriaus brigados narios dienoraščio rankraštis. Jame perteikiami ir svarbūs geto įvykiai, ir asmeniniai vieno žmogaus išgyvenimai, emocinė būsena, mėginimas klausti, kodėl tokia baisi tragedija ištiko žydų tautą.

„Z. Kalmanovičiaus dienoraštis – gyvenimo gete liudijimas. Dokumento istorija gana įdomi. Vieną dalį saugome mes, dar kelias knygeles – YIVO institutas Niujorke. Jos eksponuojamos pirmą kartą“, – teigia S. Valiūnaitė.

Dar vienas unikalus parodos objektas – geto kalinių kurtas plastinis, milžiniškas, 40 dalių Vilniaus miesto modelis. Jį 1942–1943 metais Vilniaus gebitskomisaro Hanso Hingsto įsakymu gamino apie trisdešimt žmonių – profesionalūs architektai, inžinieriai, braižytojai, skulptoriai ir dailininkai. Dauguma buvo nužudyti – jų atminimas įrašytas kruopščiai kurto miesto maketo fragmentuose.

„Šiandien išlikusios tik 4 plano dalys. Maketo gaminimas buvo didžiulis įvykis. Pabaigtas jis buvo eksponuojamos geto teatre. Neseniai publikuotame paauglio Icchoko Rudaševskio, kurį nužudė naciai, dienoraštyje užfiksuota, kaip jis su klasiokais ėjo maketo apžiūrėti į teatrą, vaikai spraudėsi pirmi. Kiekvienas ieškojo savo namo, savo mažos gatvelės, iš kurios buvo atvestas į getą“, – pasakoja S. Valiūnaitė.

Paroda „Knygos ant medžių neauga“ bus atverta visuomenei nuo rugsėjo 11 dienos ir veiks iki 2021-ųjų vasario.