Kultūra

2020.09.09 16:57

Kandidatų į Seimą diskusijoje sutarta: kultūra turi būti prioritetas, bet kaip tą pasiekti – nuomonės išsiskyrė

atnaujinta 20.48
Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2020.09.09 16:57

Artėjant rinkimams, laikas pasikalbėti apie kultūros ir kūrybinių industrijų vietą politinių partijų programose. Į debatus pakviestos 8 politinės partijos, kurios pagal naujausius reitingus peržengia rinkimų kartelę.

Diskusijoje dalyvavo: Vytautas Kernagis (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai); Romandas Žiubrys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga); Gintautas Paluckas (Lietuvos socialdemokratų partija); Vidmantas Krikštaponis (Darbo partija); Simonas Kairys (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis); Artūras Zuokas (Laisvė ir teisingumas); Ieva Pakarklytė (Laisvės partija). Į kvietimą neatsiliepė vienintelė partija – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Transliacijos įrašas:

Kandidatų į Seimą debatai „Kultūra – prioritetas?“

Vidmantas Krikštaponis tvirtino, jog Darbo partija iškėlė du svarbiausius kultūrinius prioritetus: kultūros finansavimą ir valdymą ir kultūros prieinamumą.

Artūras Zuokas priminė, kad dar būdamas meras teigė, kad kultūra gali tapti miesto ekonomikos pagrindu bei varikliu: „Kultūra nėra ta, kurią reikia remti, į ją reikia investuoti, iš jos grąža grįžta ir finansais, ir geru miesto vibe`u“.

Ieva Pakarklytė kalbėjo, kad Laisvės partijos pagrindas – švietimas: „Turime investuoti į švietimo ir kultūros sinergiją nuo darželio. Kultūra labai svarbu, formuojant asmenybę.“ Anot jos, šiai partijai taip pat svarbu, kad kokybiška kultūra būtų pasiekiama ir mažesniuose miestuose: „Geriausius kultūros produktus turime rodyti ir mažesniuose miestuose.“

Simonas Kairys tvirtino, jog kultūra duoda gyvybingumą šaliai: „Kultūra – horizontali, demokratiška vertybė. Vyriausybė viena ranka tiesia pagalbą, kita ranka – neadekvačiai žiūri į kuriantį žmogų.“

Gintautas Paluckas akcentavo – kultūra struktūriškai programoje pirmoje vietoje.

Romandas Žiubrys akcentavo pradėtų darbų tęstinumą: „Nepaisant to, kokia bus valdančioji dauguma, svarbu sutarti, kad kultūra būtų pagrindas.“

Vytautas Kernagis jaunesnysis pastebėjo: „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turėjo gerą programą, bet pažadėti projektai nepadaryti, ministrė atleista. Svarbiau žmonės nei gairės.“

Politikos sociologė Erika Godlevska pastebėjo, kad politikos požiūris į kultūrą atsiskleidžia per dėmesį ir pinigus. Iš 141 Seimo nario, Kultūros komitete dalyvauja 7 politikai. Rengiama Nacionalinė pažangos programa. „Vienintelis rodiklis, pasirinktas pamatuoti 10 metų pažangai, – kultūros vartojimas. Kodėl nekalbama apie menininkų socialinę būklę?“, – klausė ji.

A. Zuoko nuomone, „ne pinigai, o priemonės esmingos.“ Jo teigimu svarbu tai, kad dėl tų pačių pinigų neturėtų konkuruoti nevyriausybinės įstaigos, privatūs kūrėjai ir biudžetinės įstaigos. Jis taip pat akcentavo tikslą, kad Lietuvos kūrėjai būtų matomi ne tik Lietuvos ribose.

I. Pakarklytės teigimu, reikia peržiūrėti, kaip ir kam yra skirstomas biudžetas: „Trūksta kriterijų aiškumo, skaidrumo.“ „Labai konkretus pažadas – į kultūros sektorių žiūrėti kaip į visumą. Valstybinių įstaigų gal net ir sumažinti reiktų“, – tvirtino ji.

S. Kairys kalbėjo, kad pavojinga pabrėžti kultūros santykį su BVP. „Mes vis tiek turėtume susitarti, kokios problemos, tikslai ir tam skirti finansavimą. Bet būtų gerai, kad būtų daugiau nei 1 procentas skiriamas kultūrai“, – teigė jis.

G. Paluckas prisiminė Ramūno Karbauskio ir Lianos Ruokytės-Jonsson straipsnį, kuriame buvo naudojama karpio, besimaudančio vonioje, metafora. „Estų socialdemokratai pasiekė 2 procentų finansavimą kultūrai. Kultūros laukas – ekosistema, nereikia priešinti privataus ir valstybinio sektoriaus. Turime siekti 2 procentus nuo BVP skirti kultūrai“, – įvardijo politikas.

R. Žiubrys pritarė, kad Nevyriausybinio sektoriaus finansavimo artinimas prie valstybinio yra sveika.

„1 procentas nuo BVP yra realu – lygiuojamės į Europos šalių standartus. Bet svarbiausia – nesame įsitikinę, ką ir kiek paskirstome. Niekas nepaaiškina, kodėl būtent tokią sumą gauna vienas ar kitas projektas“, – kalbėjo V. Kernagis jaunesnysis. Jis įvardijo kaip partijos tikslą filantropijos skatinimą – mecenavimo įstatymo peržiūrėjimą: „Kinas turi lengvatą pelno mokesčiui – tai turėtų ir kitur veikti.“

V. Krikštaponis teigė sieksiantis padidinti biudžetą kultūrai iki 1,25 procentų nuo BVP.

Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininke Živilė Diawara akcentavo nevalstybinio sektoriaus modernizacijos, naujų technologijų diegimo trūkumą. „Nėra tyrimų – mes nežinome, kokia tiksli situacija – kiek yra tų nevyriausybinių organizacijų“, – priminė ji.

I. Pakarklytė ragino pritaikyti startuolių modelį: „Jaunoms organizacijoms reikia leisti klysti, eksperimentuoti.“ Todėl kelis pirmus metus Laisvės partija siūlytų netaikyti pelno mokesčio jaunoms kultūros organizacijoms. G. Paluckas replikavo, kad pirmais metais pelnų ir nebūna.

Toliau I. Pakarklytė kalbėjo: „Yra 12 skirtingų būdų, kaip išmokėti autoriui atlygį, reikėtų palengvinti nepriklausomai dirbančiojo užmokesčio sistemą.“ Ji pastebi, kad kultūros sektoriuje trūksta verslumo. Jos manymu, visos kultūros įstaigos, nesvarbu privataus ar valstybinio tipo, turėtų bent trečdalį pelno generuoti pati, trečdalį finansų gauti iš valstybės, trečdalį – iš rėmėjų.

Kultūros prieinamumo didinimą akcentavo S. Kairys. O G. Paluckas pastebėjo, kad apie kokias nors priemones kalbėti be finansavimo didinimo yra beprasmiška.

V. Kernagis jaunesnysis mano, kad reikėtų įveiklinti jau esamus meno inkubatorius – jie turėtų teikti ir teisinius patarimus.

„Regionai dūsta be kultūros. 4 eurai už valandą nemotyvuoja atvažiuoti ir dirbti. Pasiekiamumas kultūros regionuose labai sumažėjo“, – sakė V. Krikštaponis.

AGATA teisininkė Martyna Gudaitė-Gulbinienė pastebėjo, kad neadekvačiai mažas atlygis kūrėjams tenka už muziką, kuri plinta laisvai. Teisė aktoriams gauti atlygius už nuolat rodomus vaidmenis, kurie vis kartojami per įrašus taip pat neįgyvendinta.

G. Paluckas teigė, kad reiktų nusirašyti nuo estų ir kūrėjai profesionalai turi gauti vieną vidutinį darbo užmokestį. V. Kernagis jaunesnysis siūlė steigti garantinį fondą.

A. Zuokas tokiomis kalbomis pasipiktino: „Mes į kūrėjus kaip į socialiai remtinus ir išlaikytinius žiūrime. Mums reikia, kad būtų kultūros pirkėjų ir naudotojų.“

Visi diskusijoje dalyvavusieji politikai sutiko, kad kultūra – prioritetinė sritis. Tačiau diskusijos dalyviams kilo klausimas, ar tai neliks vien partijų programose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt