Kultūra

2020.09.06 21:06

Lietuvės knyga užkariauja pasaulį – savo ryšį su gamta atranda ir vaikai, ir suaugusieji

Rūta Dambravaitė, LRT Radijo laida „Vienkartinė planeta“, LRT.lt2020.09.06 21:06

Ne vieną apdovanojimą Lietuvoje ir užsienyje pelniusios ir daugiau nei į 10 kalbų išverstos knygos „Kas yra upė?“ autorė Monika Vaicenavičienė LRT RADIJUI sako, kad jai yra svarbu, jog knyga skatintų užduoti klausimus ir naujai pasižiūrėti į mus supančią aplinką.

Paveikslėlių knyga „Kas yra upė?“ iš pažiūros skirta vaikams, tačiau pati autorė Monika Vaicenavičienė sako, kad jos skaitytojų ratas – platus. Pažinčiai su pasaulį išvagojusiomis upėmis kviečianti knyga nesistengia pateikti atsakymų, o verčiau siūlo patiems kelti klausimus.

Pelnė prestižinę premiją

Monika Vaicenavičienė kuria knygas vaikams, kurias vartyti įdomu ir suaugusiems. Ankstesnės jos knygos: „Gatvių susitikimai: o kas, jei Vilniaus gatvės šnekėtųsi“ ir „Per balas link aušros: pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“.


Naujausia autorės knyga „Kas yra upė“ net vaikų literatūra nesidominčių dėmesį patraukė po to, kai šiais metais pelnė prestižinę Italijos Anderseno premiją už geriausią negrožinę knygą vaikams. Knygą Monika kūrė savo magistro studijų metu Švedijoje ir iš karto žinojo, kad nori kurti projektą apie gamtą ir apie upes.

Pokalbiui pasirinkta kūrėjos studija netoli Neries upės. „Neprisimenu, kada sugalvojau daryti projektą apie upes. Galima pasirinkti ir kitus gamtinius objektus: kalnus, jūras, miškus. Jie visi papasakos daug istorijų. Tačiau upė yra man pačiai labai artimas gamtos objektas. Aš užaugau prie upės, mėgstu prie jos būti, – sako M. Vaicenavičienė. – Man buvo įdomu įsigilinti ne tik į gamtinius, bet ir į mitologinius aspektus. Į istoriją, kurią su savimi upė nešasi ne tik gamtoje, bet ir žmonių mintyse.“

Platus prisiminimų ir reikšmių laukas

Upė – tai gelmė. Nesvarbu, ar upė gili, ar sekli, – po jos paviršiumi tyvuliuoja gelmės. Kiekvienos upės dugne kažkas slypi: akmenys, augalai, užmiršti lobiai. Kokias istorijas atrakintų visi daiktai, įmesti į upes?

Pagrindinės veikėjos, lydinčios skaitytoją per visą knygą – tai smalsi mergaitė ir išmintinga jos močiutė. Knygos autorė, rašytoja ir iliustratorė Monika Vaicenavičienė sako, kad kūrybai įkvėpė jos pačios vaikystės atsiminimai apie upes ir savo močiutę.

Kiekvienos upės dugne kažkas slypi: akmenys, augalai, užmiršti lobiai. Kokias istorijas atrakintų visi daiktai, įmesti į upes?

„Mes eidavome su močiute ir sese paišyti prie upės, mėtyti akmenukų. Net maudytis eidavome Žvėryne nepaisant to, kad čia nėra jokio pliažo, – prisiminimais dalinasi M. Vaicenavičienė. – Taip pat ateina atsiminimai iš mano promočiutės apie jos mamą, kaip ji skalbdavo šaltame upės vandenyje. Yra daug asmeninių prisiminimų, tačiau gausu ir kitų žmonių pasakojimų, yra daug eilėraščių, romanų sukurta apie upes. Man norisi parodyti upių grožį ir tą platų reikšmių lauką.“

Faktus apjungia su pojūčiais

Kaip su vaikais kalbėtis apie mus supančią gamtą, jai kylančius pavojus ir jos saugojimą? Knygos autorė kviečia pačius vaikus kelti savus klausimus, pažinti ir kalbėtis. O ši knyga gali tapti pradžia pokalbiui.

Monika pasakoja ir iliustruoja faktus apie upes, jungdama juos su pojūčiais, užplūstančiais būnant upės draugijoje. Tokiu būdu, norom nenorom, panyri į upių pasaulius. Antai ištrauka:

„Volgos upės žiotyse vasarą pražysta lotosų laukai. Mekongo upėje plūduriuoja ištisas turgus – čia laiveliais zuja prekeiviai, tiesiai nuo savo valčių prekystalių pardavinėjantys vaisius, gėles, prieskonius... Įsivaizduok kaip visa tai turėtų kvepėti!

Upės turi daugelį kvapų. Ir anaiptol ne visi jie malonūs... Tačiau šitai tu turbūt žinai ir taip.

Ką pasakoja upės kvapas? Įkvėpk. Ar užuodi gausą? Ar jauti nuotykius?“

Atskleidžiama ir žmogaus daroma žala

Knygoje greta istorijų apie upes Monika pateikia ir žmogaus ūkinės veiklos padarinius gamtai. Nusekusios upės, užtvankų žala bioįvairovei, upių tarša pesticidais, nafta, nuotekomis iš gamyklų.

„Knygoje stengiausi paminėti ne tik gražias upių istorijas, tačiau ir tamsesnes bei sunkesnes jų puses, kurios yra neišvengiamos. Tai ir ekologinės problemos. Tie, kas valdo vandenį, turi daug privalumų prieš kitus. Ir anksčiau, ir šiais laikais dėl to kyla daug konfliktų. Svarbu, manau, į tai atkreipti dėmesį“, – neabejoja knygos autorė.

Ką pasakoja upės kvapas? Įkvėpk. Ar užuodi gausą? Ar jauti nuotykius?

Skaitant ir žvalgantis po knygos puslapius, viename kamputyje galima aptikti šiuos žodžius „Kas valdo vandenį, valdo ir gyvybę. Tai milžiniška atsakomybė“. Pasak Monikos, kai kada gamta gali būti pavaldi žmogui.

„Žmogus norėtų, kad ji būti pavaldi jam, – įsitikinusi M. Vaicenavičienė. – Tai dar priklauso nuo to, kokiame krašte gyveni ir kokia ta gamta tave aplinkui supa: ar ji atšiauri žmogaus gyvenimo sąlygoms, ar ji tokia kaip čia, Lietuvoje, – ganėtinai maloni ir palanki žmogui gyventi.“

Konsultavosi net su Oksofordo geografais

Knygos iliustracijos žaismingos, margos, nuspalvintos pasteliniais žemės atspalviais ir primena vaiko ranka pieštus paveikslėlius. Italijoje premiją skyrę ekspertai pabrėžia aukštą knygos meninę kokybę ir preciziškumą. Monika pati ne tik rinko informaciją, piešė iliustracijas, bet ir komponavo visą knygos dizainą.

Monika sugalvojo savo medžiagos rinkimo sistemą ir užrašus vedė iliustruodama kvadratinius popieriaus lapelius. O vėliau viską jungė į vientisą pasakojimą, daug dėmesio skirdama istorijų tarpusavio ryšiui.

Medžiagą autorė rinko ir knygą kūrė dvejus metus. Laikas ir erdvė eksperimentuoti bei išbandyti idėjas buvo didelė privilegija ir turbūt būtina sąlyga vertę turinčiai kūrybai. Kad faktai minimi paveikslėlių knygoje būtų tikslūs, leidykla siuntė rankraštį geografams iš Oksfordo ir Stokholmo universitetų.

Sėkmė ir didžiulė atsakomybė

2019 metais lietuvių kalba išleista knyga pirmiausia pasirodė Švedijoje, o dabar yra išversta į 13 kalbų, tarp kurių: prancūzų, italų, rusų, korėjiečių, kinų, arabų, turkų, o rudenį turėtų pasirodyti vertimas į anglų kalbą. Daugybė vaikų visame pasaulyje svečiuosis Monikos sukurtame istorijų apie upes pasaulyje. Knygos autorė sako, kad apdovanojimai ir knygos sklaida pasaulyje jai yra didžiulis įvertinimas ir tuo labai džiaugiasi.

Knyga pirmiausia pasirodė Švedijoje, o dabar yra išversta į 13 kalbų, tarp kurių: prancūzų, italų, rusų, korėjiečių, kinų, arabų, turkų, o rudenį turėtų pasirodyti vertimas į anglų kalbą.

„Tai neįtikėtina. Tačiau tai yra ir didžiulė atsakomybė. Ne tik dėl to, kad reikėjo teisingai surašyti faktus ir istorijas, tačiau ir buvo svarbu, kokiu būdu tai pasieks skaitytojų širdis ir ką jose paliks. Ši knyga yra mano pačios sukurta visuma. Ir rašiau, ir piešiau, ir dizainą sudėliojau. Tai, kad žmonės perskaito visą tą visumą ir jiems tai palieka gerą įspūdį, mane labai džiugina.

Kas yra upė? Į šį klausimą knygos pabaigoje atsako veikėja-mergaitė, kuri teigia, kad upė – tai istorija be pabaigos. Abstraktus atsakymas, tačiau konkretesnio aš pateikti negaliu. Mes visi galime kažką nuo savęs pridėti ir tada ta istorija vis plėsis“, – sako knygos „Kas yra upė?“ autorė M. Vaicenavičienė.

Visas pokalbis su knygos autore – radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.